KĖDAINIŲ ŠVIESIOJI GIMNAZIJA
2014-2015 m. m.

2014-2015 m.m.

Rugsėjo 1 d. (2014-09-01)

Po dvejų lietingų metų Rugsėjo 1-osios šventę gimnazistai bei jų mokytojai vėl galėjo švęsti saulėtame gimnazijos kieme. Renginį vedė antrokai Jonas Kamberas ir Emilė Jasulevičiūtė. Šventinį rytą visus daina pasveikino Urtė Smulskytė, o renginio vedėjai, skambant gimnazijos himnui, pakvietė įnešti gimnazijos vėliavą ir, ranką prie širdies pridėjus, sugiedoti valstybės himną. Garbė pakelti vėliavą teko abiturientams 2012-2013 m.m. prezidentėei Gabrielei Pabrinkytei ir vienam pažangiausių abiturientų Gyčiui Baltrūnui. Mokinius ir mokytojus palydėti į naujus mokslo metus bei tarti žodį buvopakviesta direktorė Violeta Liutkienė, pasveikinti atvyko Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys Darius Kaminskas, gimnazijos Tėvų klubo pirmininkas Raimundas Stankevičius. Vedėjai šmaikščiai kalbino abiturientus, nepamiršo naujokų, tai yra į pirmas klases susirinkusių mokinių, kurie per vieną minutę privalėjo sukurti savo auklėtojams ketureilį. Buvo pagerbti ir praeitų mokslo metų pirmūnai, o eiti 2014 – 2015 mokslo metų gimnazijos prezidentės pareigas prisiekė Emilė Jasulevičiūtė. Sėkmės naujiems mokslo metams linkėjo ir direktorės pavaduotojos Vilma Sakalauskienė ir Asta Krasauskienė. Renginiui pasibaigus, mokiniai išsiskirstė į klases pirmajai šventinei pamokai, pasveikinti savo auklėtojus bei aptarė tolimesnius mokymosi planus.

Dominyka Kizerskytė, 2d klasės gimnazistė

 


Proto mūšis (2014-09-15)

Rugsėjo 17 d. įvyko 1-3 klasių intelektualus žaidimas Proto mūšis. Žaidimas buvo organizuotas 2 a klasės vaikinukų Jono Kambero, Tado Paškevičiaus, Marijaus Plakio, Marko Lukošiūno iniciatyva.  

Mokytojų dienos šventė (2014-10-04)

Spalio 4 d. dieną mokykloje buvo švenčiama MOKYTOJŲ DIENA. Iš pat ryto buvo juntamas šventinis šurmulys. 3b klasės mokiniai, dar neprasidėjus pamokoms, mokytojus sutikinėjo prie įėjimo ir kiekvienam „prilipdė” pravardę, kuri įvardijo jų dėstomą dalyką ar veiklą gimnazijoje. Visą dieną ketvirtokai stebino mokytojus pamokų metu, antrokai džiugino išpuoštais kabinetais ir staigmenomis juose, o šventės kulminacija tapo  visos gimnazijos mokinių paruošta pramoginė šventinė programa.

Gabrielė Pabrinkytė, 4b klasės gimnazistė


Sporto šventė (2014-10-10)

Spalio 10 dieną vykusią kasmetinę bendruomenės sporto šventę gimnazistai bei mokytojai pradėjo eisena, kuri tęsėsi iki Kėdainių miesto arenos. Arenoje susirinkę mokiniai buvo puikios nuotaikos bei nusiteikę kovoti dėl geriausiųjų titulo. Prieš varžybas renginio vedėjai Jonas ir Tadas visus paskatino pajusti sportinę atmosferą, tad klasės drąsiai rodė savo paruoštus prisistatymus. Visi liko sužavėti 1b klasės pasirodymu, 3 d ir 4b kaip visada nustebino puikiais šokiais, na o 2a tąkart nusprendė prisistatyti Naujosios Zelandijos šokiu „Haka“. Po to klasių komandos rimtai kovojo, bet dėl to, šventėje netrūko nei šypsenų, nei  juoko, ypač šokant Zumbą. Tie, kurie tikėjosi tik laimėti, turėjo nusivilti - laimėjo draugystė, o  tai ir yra sporto esmė.

Miglė Biliūnaitė,  2a klasės gimnazistė


Gimnazistų tarybos naujų narių krikštynos (2014-10-28)

Daugiau informacijos apie gimnazistų tarybos veiklą galite rasti http://www.sviesioji.lt/mok_savivalda.php

Spalio 28 dieną įvyko naujų gimnazistų tarybos narių krikštynos. Buvo išties labai linksma bei naudinga vakaronė.  Ji prasidėjo nuo komandos formavimo mokymų, kurie truko beveik keturias valandas. Atrodo, kad užtrukome labai ilgai, tačiau skriejančio laiko net nepajutome, nes buvo labai idomu ir linksma. Už puikius mokymus esame dėkingi buvusiai gimnazijos prezidentei, dabar abiturientei Gabrielei Pabrinkytei. Nusileidus saulei prasidėjo pramoginė dalis. Kadangi krikštynų tema buvo Havajai, visi buvo pasipuošę puikiais kostiumais, o įėjus į kiemelį jautėsi tarsi būtume tikrame havajiečių vakarėlyje su Helovyno fragmentais. Prieš pakviečiant tarybos naujokus į kiemely buvo įžiebta daug žvakučių ir sukurta truputėlį baugi atmosfera. Tada mes, naujokai, ėmėme spėlioti, kokios užduotys mūsų laukia... Bet viskas prasidėjo ne nuo užduočių. Iš pradžių turėjome pademonstruoti mūsų visų bendrą prisistatymą-pasirodymą. Po to turėjome atlikti įvairias užduotis.  Atliekant užduotis nesunku buvo suprasti , kad komandinis darbas labai svarbus – mes nuolat turėjome priimti bendrus sprendimus ir pasiskirstyti darbus. Na, o galiausiai turėjome pasakyti gimnazistų tarybos nario priesaiką. Po jos buvome pripažinti tikrais gimnazistų tarybos nariais. Vėliau žaidėme įvairius žaidimus, kūrėme trumpus spektaklius, dainavome. Sakysite,  kad prisiminėme vaikystės laikus? Anaiptol! Gimnazijoje buvo aklinai tamsu, o žaidimo metu fone skambėjo kraupūs garsai, kurie ne kartą privertė krūptelti. Įsivyravo tikra Helovyno dvasia...
Kai mūsų fizinės jėgos susilpnėjo, visi įsitaisėme ant čiužinių, išsiskleidėme miegmaišius ir žiūrėjome siaubo filmą.Veiklos buvo labai daug, o praleistas laikas visiems labai patiko. Kai kartu susėdome į bendrą ratą ir pasikalbėjome, išgirdome daug puikių minčių, tačiau apibendrinę viską galime drąsiai teigti, jog pagrindinį vakaro tikslą įgyvendinti pavyko - nauji komandos nariai sėkmingai įsiliejo į gimnazistų tarybos senbuvių gretas, o senieji užsidegė darbui ir dar geriau pažino vieni kitus.Mes, naujokai, galime patikinti, kad renginys pranoko lūkesčius ir mūsų širdyse išliks dar ilgai.

Dominykas Kieras, 1c klasės gimnazistas

Pyragų diena (2015-11-06)

Lapkričio 6 dieną mūsų gimnazijoje minėjome jau Lietuvoje tradicija tapusią Pyragų dieną. Tai išsipildymo akcijos iniciatyva, kurios tikslas – surinkti auką likimo nuskriaustiems vaikams. Gimnazistai buvo kviečiami prisidėti prie gerumo akcijos ir kepti įvairiausius pyragus beik keksiukus. Mokiniai, mokytojai, gimnazijos darbuotojai kepinius galėjo pirkti gimnazijos kiemelyje. Džiugu, kad ir kepėjų ir pirkėjų buvo daug. Surinkta auka, kuri siekė daugiau nei 360 litų, po renginio buvo persiųsta į Išsipildymo akcijos sąskaitą. Dėkojame už jūsų gerą valią ir auką!

   

Pirmokų krikštynos (2015-11-07)

Pirmokų krikštynos – įdomiausias, linksmiausias tradicija tapęs renginys šiais metais vyko  lapkričio 7-ąją dieną. Antrokai nuotaikingai ir išradingai sutiko pirmokus praleisdami pro „tunelį”, nešė „gardžiausius“ kokteilius bei užkandžius. Daug laiko ir pastangų reikalaujantį vaidinimą krikštytojai atliko nepriekaištingai: savo vaidyba stebino ne tik naujokus gimnazijoje, bet ir mokyklos mokytojus, mokinius bei kitus darbuotojus. Scenarijus žavėjo žiūrovus originalumu ir siužeto vingiais, o reikiamu momentu iš personažo lūpų išsprūdęs juokelis kėlė nuoširdų minios juoką ir pelnė aplodismentus. Vaidinimą paįvairino sekretorių, havajiečių, varlinų ir gulbinų šokiai. Daugiausia aplodismentų sulaukė gulbėmis, varlinais ar aukle persirengę vaikinai, nustebinę savo humoro jausmu ir drąsa. O koks netikėtas buvo ir sausojo ledo sukeltų dūmų efektas! Savo pasirodymą antrokai tradiciškai pabaigė nuo antro aukšto ištiesdami ant audeklo užrašytą iškilmingą priesaiką, kurią skaitė pirmaklasiai. Netrukus, po vaidinimo,  gimnazijos kiemelyje prasidėjo diskoteka, kuri tarsi vainikavo renginį. Krikštynos tiek pirmokams, tiek antrokams ir visiems žiūrovams kėlė teigiamas emocijas ir gražius prisiminimus dar visą savaitę.


                                                                  Viktorija Kondratjevaitė, 2d klasės gimnazistė

 

Tolerancijos diena (2014-11-17)

Nuo 1995 m. Europoje minima Tolerancijos diena. Tradiciškai ši diena yra minima ir mūsų gimnazijoje. Šiais metais Tolerancijos dienos simbolis yra KNYGA. Knygos mus moko, pataria, priverčia susimąstyti ir, kaip teigė vienas Europos intelektualų, „perskaityta gera knyga gali visam laikui pakeisti žmogaus likimą“. Per pilietiškumo, etikos ir tikybos pamokas 1-2 klasių mokiniai diskutavo tolerancijos tema. Lapkričio 17 d. ilgosios pertraukos metu gimnazijos kiemelyje surengta filmo „Kas yra tolerancija?” peržiūra; per klasės valandėles gimnazistai analizavo tolerancijos sampratą.

   

Paminėta tualetų diena (2014-11-19)

Lapkričio 19 d. gimnazijoje pirmą kartą paminėta tarptautinė Tualetų diena. Gimnazistų taryba pasistengė, kad tualetai atrodytų nuotaikingai, o juose apsilankę mokiniai atkreiptų dėmesį į higieną ir tvarką.

 

Debatų seminaras KTU

Lapkričio 12 d. Europos institute buvo organizuojami debatų mokymai KTU studentams ir dėstytojams „Debatų metodikos taikymas ugdant pilietiškai aktyvią ir kritiškai mąstančią asmenybę”. Mums labai malonu, kad šį seminarą vedė Šviesiosios gimnazijos anglų kalbos mokytoja, Lietuvos neformaliojo švietimo nevyriausybinės organizacijos „Debatai“ ekspertė Daiva Petkevičiūtė kartu su gimnazijos debatininkų komanda. Seminare studentai ir dėstytojai, dirbdami komandose turėjo galimybę pamatyti atvirus debatus, susipažinti su pačia debatų struktūra, taisyklėmis, išgirsti parodomąsias debatų kalbas. Džiugu, kad KTU socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto direktorius gerb. Jonas Urbanavičius įžvelgė tolesnes bendravimo ir bendradarbiavimo perspektyvas. 

Ieva Ročaitė 3b klasės gimnazistė

 



 Konferencija „Gabių vaikų ugdymas  šiuolaikinėje mokykloje“ (2014-12-04)

Ar tikrai gabiu vaiku gimstama, ar gabumai – išugdomas dalykas? Kaip pedagogai turėtų dirbti, kad galėtų atskleisti mokinio talentus ir gebėjimus? Ar šiuolaikinių Lietuvos ugdymo įstaigų darbas nukreiptas į mokinių gebėjimų atskleidimą, o gal greičiau tik į paviršutinį mokymąsi atkartojant žinios? Šie ir kiti klausimai buvo aptarti respublikinėje metodinėje praktinėje konferencijoje „Gabių vaikų ugdymas šiuolaikinėje mokykloje“, vykusioje Kėdainių šviesiojoje gimnazijoje. Plenarinio posėdžio metu pranešimus skaitė Lietuvos nacionalinės vertinimo agentūros direktorius Gražvydas Kazakevičius, Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė, l.e.p. vedėja Rasa Petrėtienė, Ugdymo plėtotės centro Ugdymo turinio skyriaus Gamtos, tiksliųjų mokslų ir technologijų poskyrio vedėja Albina Viliminienė. Sulaikėme svečių iš Pasvalio P. Vileišio gimnazijos, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos, Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos, Kražių gimnazijos, Vilniaus Gabijos gimnazijos, Kėdainių Aušros sveikatinimo ir sporto mokyklos, Kėdainių rajono Akademijos gimnazijos, kurie konferencijos metu kartu su mūsų pedagogais noriai dalijosi gabių vaikų ugdymo patirtimi.

 

Muzikos festivalis „Žiemos mozaika“

Gruodžio 11 d. gimnazijoje vyko tradicinis renginys – respublikinis muzikos ir menų festivalis „Žiemos mozaika“. Šiais metais sulaukėme ištikimiausių mūsų renginio svečių iš VDU „Rasos“ gimnazijos, „Atžalyno“ gimnazijos, Velžio gimnazijos, Ryto pagrindinės mokyklos, Muzikos mokyklos. Džiaugiamės, kad muzikinę mozaiką mums padėjo dėlioti Josvainių folklorinio ansamblio „Auštaras“ dalyviai. Šiemet kiemelyje stebėjome ir „pačių mažiausių žemės gyventojų” (taip juos pristatė renginio vedėjas Ignas Misevičius) iš Yamahos muzikos mokyklėlės pasirodymą; mažyliams padėjo jų mamytės. Visus sujaudino Kėdainių specialiosios mokyklos vokalinio instrumentinio ansamblio kompozicija. Kalėdinę nuotaiką renginio metu padėjo kurti vedėjos Urtė Smulskytė ir Emilė Jasulevičiūtė, kurioms rūbus sukūrė ir pasiuvo gimnazistė Rugilė Gaučaitė.

 

Dvyliktokų gimtadienis (2014-12-12)

2014 m. gruodžio 12 d. 12 val. 12 min.  vyko linksmas tradicinis renginys „Dvyliktokų gimtadienis, kurį organizavo gimnazistų taryba. Pirmokai labai išradingai  sveikino dvyliktokus, dovanojo jiems gerą nuotaiką ir gimtadienio tortus. 

 

Lankėmės specialiojoje mokykloje (2014-12-16)

2014 m. gruodžio 16 d. gimnazistų taryba su mokiniais savanoriais  lankėsi Kėdainių specialiojoje mokykloje ir surengė tradicinę šventę „Būkime turtingi gerumo“: nuoširdžiai padėjo parengti šventinę programą, pasirodė patys ir paruošė dovanėles.    

 

Kalėdomis kvepiantis rytas (2014-12-19)

Jau keletą metų gimnazijos kiemelis prieš pat Kalėdas pakvimpa kakava ir imbieriniais sausainiais. Taip gimnazistai sutinka didžiausią metų šventę – Kalėdas. 2014 m. gruodžio 19 d. gimnazistų taryba visą bendruomenę pakvietė į renginį „Kalėdomis kvepiantis rytas“. Tarybos nariai visus vaišino imbieriniais sausainiais ir kakava. Šventinę programą ir gerą nuotaiką padėjo kurti dainininkės Urtė Smulskytė ir Emilė Jasulevičiūtė bei šmaikštūs vedėjai – Jurgis Petrauskas ir Austė Raicevičiūtė. Gimnazijos bendruomenę pasveikino direktorė ir Kalėdų Senelis.


Sausio 13-toji

„Kai tėvynė pavojuje, niekas neturi teisių, visi turi tik pareigas.“ - Batistas Lakorderas

Mūsų gimnazistai supranta Sausio 13-osios įvykių reikšmę tėvynei. Ši diena yra tragiška ir drauge tauri. Puikiai žinome, jog tuomet daugelis žuvo ar galėjo žūti už TIESĄ, už LAISVĘ. Šią reikšmingą dieną einančius į mokyklą gimnazistus bei mokytojus pasitiko JKL organizacijos nariai, jie vykdė „Neužmirštuolės“  akciją ir įteikė šios pagarbą ir dėkingumą simbolizuojančios gėlės žiedus bendruomenės nariams. Minėdami Sausio 13-ąją jungėmės prie akcijos „Atmintis gyva, nes liudija” ir 8.00 val. kabinetuose, skendinčiuose tamsoje, ant palangių sužibo dešimtys atminimo žvakučių 1991 m. sausio 13d žuvusiems už Lietuvos laisvę. Mokyklos radijas transliavo visiems puikiai žinomą ir šios dienos himnu tapusią Eurikos Masytės dainą - „Laisvė“, o po to dar ilgai kabinetuose buvo kalbama apie kraupius įvykius. Tragiškos ir garbingos dienos minėjimas ir žmonių nusiteikimas leidžia tikėti, kad bent tol, kol bus gyvi Sausio 13-osios dalyviai, tiek jaunų, tiek vyresnių žmonių širdyse skleisis meilė savo tautai, laisvei ir tiems, kurių dėka galime ja džiaugtis.

Gintarė Meilūnaitė, 2d klasės gimnazistė

 

Mokymai „Lyderių laikas 2“

Vėsų ketvirtadienio vakarą Kėdainių Šviesiosios gimnazijos gimnazistų taryba organizavo neeilinį renginį, mokymus „Lyderių laikas 2“. Tai kasmetinis renginys, susilaukiantis vis daugiau dėmesio ir pagyrų tiek iš mokinių, tiek iš visuomenės. Šį kartą galimybe jį organizuoti savo mokykloje pasinaudojo Šviesiosios gimnazijos gimnazistai, sakę, jog renginyje įgavo nemažai patirties, kurią būtinai panaudos ateityje. Mokymuose dalyvavo savivaldų atstovai iš rajono mokymosi įstaigų. Vienas iš gimnazijos tarybos narių prasitarė, jog buvo puiku matyti tiek daug jaunų, veržlių būsimų ar esamų lyderių savo gimnazijoje. Dalyviams atvykus, buvo išdalintos vardinės kortelės, pagal kurias mokiniai ir jų vadovai buvo suskirstyti į grupes, nepaisant to, iš kur atvyko, toks paskirstymas, kaip vėliau paaiškėjo, padėjo susirasti naujų draugų. Mokymus vedė trys itin gabūs gimnazijos prezidentai: Emilė Jasulevičiūtė, Povilas Budrys ir Gabrielė Pabrinkytė, savo oratoriniais gebėjimais beveik prilygstantys profesionalams (verta paminėti, jog Gabrielė turi mokymų vedėjos pažymėjimą). Jaunimas buvo supažindintas su esminiais grupės ir komandos, lyderio ir vadovo skirtumais, dalyvavo bendrose diskusijose, dirbo grupėse, o kad laikas neprailgtų, taip pat dalyvavo komandiniuose žaidimuose ir atliko trumpas mankšteles. Mokymus vainikavo Šviesiosios gimnazijos tarybos kuriama laida „Šviežienos” po kurios kai kurie dalyviai vis dar neskubėjo skirstytis ir pratęsė diskusijas prie arbatos puodelio. Tikimės, kad šio renginio idėja gyvuos dar ilgai ir skatins jaunimą tobulėti.

Gintarė Meilūnaitė, 2 d klasės gimnazistė

 

Šimtadienis (2015-02-20)

Šių metų vasario 20 dieną Šviesiojoje gimnazijoje vyko dvyliktokų šimtadienis, kurio tema - televizija. Vakarui ruošėsi visi: vienuoliktokai, dvyliktokai, jų tėveliai bei klasių vadovai. Nuotaikingai ir talentingai televizijos šou buvo pritaikyti gimnazijos kasdienybei. Abiturientus sveikino gimnazijos direktorė Violeta Liutkienė, prisiminimais iš dvyliktokų vaikystės dalijosi jų pradinių klasių auklėtojos. Mums, trečiokams, norėjosi ruoštis, stengtis sukurti gražią šventę ne tik ketvirtokams, bet ir sau. Ilgų repeticijų metu žinojom, kad mūsų pastangos atsipirks ir bus labai smagu! Šis renginys iš tiesų buvo ypatingas.

Rasa Vaineikytė, 3d klasės gimnazistė ir Kotryna Žirgulytė, 3b klasės gimnazistė

Šypsenų  konkursas (2015-03-13)

Na ir kas, kad 13 diena ir dar penktadienis? Kaip tik šią dieną, kovo 13-tąją,  gimnazijoje karaliavo  šypsenos. Gimnazistų taryba organizavo gražiausios šypsenos konkursą. Išrinkti Misteris (Nedas Snarskis) ir Misis (Brigita Petrošiūtė) Šypsenos. Per pertraukas visi fotografavosi prie stendo „Šypsokimės!“ ir juokėsi stebėdami juokingus vaizdelius.   

Karjeros diena (2015-02-12)

 Vis daugiau jaunuolių šiais laikais negali apsispręsti, ką studijuoti baigus mokyklą, kuria kryptimi pasukti, kaip ir kur pradėti kopti karjeros laiptais. Todėl Šviesiojoje gimnazijoje buvo surengtas kiek neįprastas ir netradicinis renginys – karjeros diena, skirtas mokinį sudominti viena ar kita specialybe ar netgi atrasti savo svajonių profesiją. Mokiniai buvo paskirstyti grupelėmis ir mokytojų lydimi keliavo į įvairias Kėdainių rajono įmones: Kėdainių priešgaisrinė gelbėjimo tarnybą, Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurą, Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrą, UAB „Spaudvitą“, AB Nordic Sugar Kėdainiai, Kėdainių veterinariją, Swedbanką, batų namus, Savivaldybę, AB „Lifosa“, Texdaną, Dotnuvos projektus, televiziją „Balticum“, laikraštį „Mugė“, laikraštį „Rinkos aikštė“, UAB “Kėdainių konservų fabriką”, UAB “Vikrema” – autoservisą, AB „Kėdainių grūdus“, VĮ Kėdainių miškų urėdiją, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatą, VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybą, prokuratūrą. Šiose įmonėse jaunuliai susipažino su tam tikromis profesijomis, klausėsi specialistų pasakojimų, patarimų, turėjo galimybę išvysti, kaip vyksta įvairūs tam tikros srities darbai, kaip veikia įvairūs mechanizmai. Karjeros diena pateisino tiek mokinių, tiek mokytojų lūkesčius, nes visi sužinojo plačiau apie įvairias specialybes, turėjo galimybę pabendrauti su specialistais, taip pat šis renginys buvo labai įdomus ir naudingas. 

Orinta Mikoliūnaitė 2d klasės mokinė

 

Kovo 11-oji (2015-03-10)

Kovo 10 d. 10 val. visa gimnazijos bendruomenė gimnazijos kiemelyje buvo pakviesta  paminėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Renginio metu skambėjo dainos, posmai, skirti LIETUVAI.   

Aukštųjų mokyklų mugė (2015-04-10)

Balandžio 10 dieną Kėdainių šviesiojoje gimnazijoje vyko jau penktus metus organizuojamas renginys „Aukštųjų mokyklų mugė”. Gimnazistai turėjo galimybę susipažinti su Lietuvos universitetais ir kitomis aukštosiomis mokyklomis, jų mokymosi programomis, studijų galimybėmis. Vėliau gimnazistai išklausė dvi pasirinktas paskaitas.     

Atvirų durų diena (2015-04-15)

Kasmet į gimnaziją pavasarį pakviečiami apsilankyti būsimieji devintokai, kurie rugsėjo 1-ąją ketina mokytis Šviesiojoj. Kaip ir visada, taip ir šį pavasarį sulaukėme daug norinčių pamatyti mūsų gimnaziją, susipažinti su būsimais mokytojais, veikla.

Literatūrinė-muzikinė kompozicija „Opera Fantomas“ (2015-04-16)  

Nostalgiškai  ekspresyvus  ir  drąsus  bandymas  pajusti  britų  muzikos  genijaus  Andrew  Lloyd  Webber kūrybos  grožį,  manieringumą,  nemarumą.  Didžiulis  noras  ugdyti  mažo  provincijos  miesto  mokinių  estetinę  sampratą  apie  auklėjamąją  teatro paskirtį.  Dažnai  nepastebimos  pastangos  kurti  saviraiškos  filosofinį  individualumą...  Šiuos  ar  panašius  žodžius          kartu  su  mano  bičiule  ir  kolege,  muzikos  mokytoja  Sigita,  užrašyčiau  tą  akimirką,  kai  atverčiamas  patirčių  dienoraštis.  Kodėl  anąkart  J. Salinger  „Rugiuose  prie  bedugnės“,  kodėl  O. Wilde  „Doriano  Grėjaus  portretas“?  Kodėl  šįkart  A. L. Webber  „Operos  fantomas“?  Šiuolaikinis išlepintas  žiūrovas  suabejotų,  ar  ne  per  toli  siekiama?  Tūlas  kritikas,  kasdienę  duoną  pelnantis  ne  dėl  to,  kad  kažką  kuria,  o  todėl,  kad  kažką  kritikuoja,  galbūt  net  pasipiktintų  pernelyg  didelėmis  ambicijomis  pernelyg  mažame  mieste  savaip  interpretuoti  pasaulyje  pripažintų  menininkų  kūrinius.  Galbūt.  Tačiau  kūrybinės  idėjos,  meninė  saviraiška,  svajonės  turi  teisę  gimti  ir  augti  ne  tik  įtakingose  šalyse  bei  meno  mekomis  įvardijamuose   miestuose.  Provincijos  mokiniai  taip  pat  turi  teisę  susikurti  teatro  erdvę,  kad  ir  įsivaizduojamą,  kad  ir  laikiną,  netobulą.  Taip  nutiko  ir  vėlyvą  balandžio  16-osios  metą,  kai  vakaras  pradeda  tirpti  naktyje.  Paslaptingas,  patetiškai  elegiškas  laikas,  labai  tinkamas  gimnazijos  bendruomenę  pakviesti  išgirsti,  pamatyti,  pajusti  nedidelę  A. L. Webber  „Operos  fantomo“  dalį,  įkvėpti  muzikos,  libreto  grožio.  Visų,  kurie  įgyvendino  šią  teatrinę  ambiciją,  sumanymas  tikriausiai  pavyko – po  mažosios  premjeros  niekas  neskubėjo  į  namus,  niekas  nesusipyko,  niekas  nepakėlė  balso  tono  prieš  kitaip  mąstančius.  Štai  dėl  to  ir  verta  sklaidyti  pasaulinių  kūrinių  puslapius – kad  išmoktume  tapti  geresni,  kad  išmoktume  svajoti. 

Anglų kalbos mokytoja Daiva Petkevičiūtė

Šokių maratonas (2015-04-29)

Balandžio 29 d. Kėdainių šviesiojoje gimnazijoje vyko šokių vakaras-maratonas,skirtas tarptautinei šokio dienai paminėti. Idėjos autorės, 3d klasės mokinės Rasa Vaineikytė ir Evelina Bukauskaitė, džiaugėsi pateisinusios savo lūkesčius. Šokių aikštele virtųsį gimnazijos kiemelį kaitino įvairias kompozicijas parengusios klasės. Taip pat koncerte pasirodė ,,Ryto" pagrindinės mokyklos šokių kolektyvas. Po koncerto vykusiame maratone dalyvavo daugiau kaip 50 mokinių. Visos komandos buvo vaišinamos picomis bei apdovanotos vertingais prizais. Projekto autorės tikisi,kad tarptautinės šokio dienos minėjimas taps tradicija ir vyks kiekvienais metais.

Rasa Vaineikytė, 3d klasės gimnazistė 

Makaronų tiltų statymo čempionatas (2015-05-14)

Gegužės 14 d. gimnazijoje pirmą kartą vyko makaronų tiltų statymo čempionatas „Makaronų tiltai 2015“. Čempionato metu komandos statė tiltus iš makaronų ir plastilino; jie turėjo atlaikyti kuo didesnį svorį. Gimnazistams talkino šių metų nugalėtojas VGTU Eugenijus Gudonis, jo tiltas išlaikė 120 kg. Svečias trumpai papasakojo, kaip šis čempionatas vyksta VGTU, kokios yra taisyklės bei naudojamos priemonės. Dvi valandas gimnazistai mąstė bei dirbo, o pirmosios vietos nugalėtojų, komandos „Karolina ir berniukai“, tiltas išlaikė 1,2 kg. Čempionate dalyvavo 8 komandos, tarp kurių buvo ir svečiai iš Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos.

Goda Ivanauskaitė, 1a klasės gimnazistė

 

 

Spartakiada „Sportas be prievartos” (2015-05-20)

Kėdainių šviesiosios gimnazijos komanda, lydima socialinės pedagogės Indrės Mackevičienės, dalyvavo šių metų vykusioje spartakiadoje „Sportas be prievartos“ , kuri vyko Socialinės reabilitacijos centre Pikelių kaime . Ši komanda renginyje dalyvavo pirmą kartą ir visiem dalyviams pasiūlė idėją – visiems kartu prieš varžybas sugiedoti spartakiados himną. Gimnazistai savo jėgas išbandė orientacinėse varžybose, linksmojoje estafetėje, tinklinio varžybose, rungėsi, kas greičiau apsirengs gaisrininko uniformą. Taip pat Šviesiosios gimnazistai buvo paruošę smagią sportinę užduotį kitiems šio renginio dalyviams.

Paskutinis skambutis (2015-05-28)

Paskutinį kartą į mokyklą dvyliktokai atėjo kartu: viena didelė šeima, kurą vienijo kartu praleisti ketveri metai, bendri džiaugsmai ir bėdos, kontroliniai darbai, paruoštukai ir praleistos pamokos. Tądien teko visą prisiminti ir suvokti, jog tai – praeitis. Džiaugsmingai šurmuliuojančiai eisenai prisiartinus prie mokyklos ir įžengus į klases mokinių veidais pradėjo riedėti ašaros. Vieniems džiaugsmo, o kitiems – liūdesio. Gimnazijos kiemelyje abiturientai dėkojo už abi emocijas. Šventę nuskaidrino trečiokų parengti sveikinimai, tėvų, auklėtojų ir visos gimnazijos bendruomenės linkėjimai puikiai išlaikyti brandos egzaminus ir sėkmingai pasirinkti profesiją, būti laimingiems. Tikime, jog visa tai išsipildys, nes žinome, jog Šviesioji gimnazija suteikė tam visas galimybes, tereikia jas išnaudoti. Šioje mokykloje, padedami puikių specialistų, mes pradėjome kurti savo sėkmingą ateitį, už kurią padėkos žodžių niekada nebus per daug, o viskas, su kuo atsisveikinome šios šventės metu, išliks mūsų atmintyje.

Akvilė Zigmantavičiūtė, 4 a klasės gimnazistė

 

Gimnazijos garbė (2015-06-04)

Baigiantis mokslo metams, Šviesiojoje gimnazijoje pagerbti gabiausi ir talentingiausi moksleiviai, jų mokytojai ir tėvai. Šviesioji gimnazija mokslo metus užbaigia tradiciniu renginiu „Garbės diena”, į kurį pakviečiami patys gabiausi ir talentingiausi gimnazistai, kurių pasiekimai garsina gimnazijos vardą rajone, respublikoje ir pasaulyje. Susirinkusiuosius sveikino ir už bendrą darbą dėkojo gimnazijos direktorė, kuri džiaugėsi, kad gimnazistai taip sėkmingai skina laurus įvairiuose konkursuose, olimpiadose. Garbės dienoje pagerbtas net 121 gimnazistas. Taip pat apdovanoti 9 gimnazijoje dirbantys mokytojai, kurių ugdytiniai pasiekė aukščiausių rezultatų pasaulio, respublikiniuose konkursuose ir olimpiadose. Gabiausi gimnazistai apdovanoti padėkomis ir specialiais atminimo medaliais. Dviem moksleiviams – Einarui Sipavičiui ir Viktorijai Lukošiūtei įtekti tėvų klubo įsteigti prizai už itin aukštus mokslo pasiekimus. Visa gimnazijos bendruomenė rinko metų gimnazistą ir metų mokytoją. Šiais metais metų gimnaziste tapo Emilė Jasulevičiūtė, o metų mokytoja išrinkta Gitana Kaupienė. Šventės metu buvo itin gera nuotaika, kurią kūrė puikūs vedėjai – Urtė Smulskytė ir Tadas Paškevičius.        

Susitikimas su ASU (2015-06-10)

Birželio 10 d. Kėdainių šviesiojoje gimnazijoje svečiavosi Aleksandro Stulginskio universiteto prorektorius prof. dr.  Jonas Čaplikas, Karjeros centro profesijos konsultantė Daiva Pugevičienė, studijų skyriaus vyriausiasis specialistas, šeimos edukologas Albinas Pugevičius. Svečiai kartu su gimnazijos bendruomene aptarė ASU klasės gimnazijoje veiklos planus.  Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Šviesiojoje gimnazijoje mokiniai galės mokytis VGTU ir ASU klasėse.  

Sutarties pasirašymas su VU (2015-06-12)

Besibaigiant mokslo metams, birželio 12 d.,  Vilniaus universiteto  Senato salėje vyko iškilmingas 16-kos Lietuvos mokyklų ir Vilniaus universiteto bendradarbiavimo sutarčių pasirašymo šventė. Šviesiosios gimnazijos bendruomenė kartu su kitomis šalies mokyklomis bendradarbiaus kuriant intelektualią šalies mokyklą.

 

Bibliotekos renginiai

Paroda „Kad ne auksinės vasaros...” (2015-09-19)

Vasara - nedėkingas metas parodoms; visų mintyse tik egzaminai ir laisvė... Todėl kuklią bibliotekos parodėlę, skirtą masinių trėmimų Lietuvoje pradžiai atminti, primename dabar, kai galime ją papildyti nauja medžiaga. Dzūkės Vlados Treigienės-Jakavonytės (g. 1929 m.) iš tremties parsivežti rankdarbiai - daiktiškas liudijimas apie kūrybingo žmogaus dvasios pergales. Vlados brolis - Merkinės apylinkių partizanas Juozas Jakavonis. Pokario metais dvidešimtmečiui jaunuoliui buvo lemta būti legendinių Pietų Lietuvos partizanų vadų - Juozo Vitkaus - Kazimieraičio ir Adolfo Ramanausko - Vanago ryšininku, o jo tėvų sodyboje buvo įrengtas bunkeris - partizanų vadavietė. Čia buvo įrengta spaustuvėlė, rengiami ir spausdinami štabo dokumentai, leidžiamas partizanų pogrindinis laikraštis „Laisvės varpas". Enkavėdistų suimtas J. Jakavonis buvo žiauriai kankinamas Merkinėje ir Varėnoje, nuteistas 15 metų lagerio ir tremties, buvo išvežtas į Kolymos rūdynus. Netekęs sveikatos, po trylikos metų sugrįžo į Lietuvą. Prasidėjus Atgimimui, J. Jakavonis aktyviai įsitraukė į Sąjūdžio veiklą. 1997 metais sodyboje buvo atstatytas bunkeris. Jį nuolat lanko svečiai iš Lietuvos ir užsienio.  Prieš septynetą metų J. Jakavonis išleido knygą „Šalia mirties“. Jo sesuo Vlada - ir dėl sveikatos, ir dėl kitokios charakterio sanklodos - savo brandžios pozicijos negali įprasminti taip viešai ir veikliai, bet jos meilė žmonėms, gimtinei ir Lietuvai, begalinis pasitikėjimas gyvenimo tėkme spinduliuoja moteriška šiluma bendraujant ir skleidžiasi jos rankdarbių spalvomis. 

K. Donelačio metų pabaigtuvės (2015-09-30)

K. Donelaičio "Metai" - pirmoji grožinės lietuvių literatūros sėkla. Kas iš jos išaugo per du šimtus metų? (švenčiame poeto 300-ąsias metines,  tačiau jo poema skaitytojams pažįstama tik nuo 1818 m.).
 Susirinkę į paskutinįjį bibliotekoje metus trukusio ciklo "Donelaičio metai" renginį - parodos "Rudenio gėrybės" atidarymą - galėjome apžvelgti sėkmingai besiklostantį pomirtinį poeto likimą: gausybė naujų leidimų ir studijų, vertimai į 20 pasaulio kalbų, garbinga vieta UNESCO pasaulinės literatūros šedevrų sąraše ir interpretacijos šiuolaikinėje literatūroje, muzikoje, teatre. Gimnazijos bibliotekoje visą rudenį veikė paroda apie K. Donelaičio kūrybos impulsus šiuolaikiniam menui ir „Metuose“ aprašytų gėrybių ekspozicija. Kviečiame ateiti su biologijos mokytojais, kad padėtų atpažinti Lietuvos sodų ir laukų augalus.

 

Paroda, skirta T. Vaižganto gimimo metinėms (2015-10-01- 11-01)

Kone nuo pat kūdikio lopšio ir iki pasenusio lazdos aš nieko tiek konkrečiai nemylėjau, deja, nei paties Pono Dievo, prisipažįstu, nors ir be to prisipažinimo visiems tai aišku, kiek slieko širdžia tą velėną, po kurią aš štai jau septintą dešimtį metų landžioju. Aš sugrįžau į tiesiogią savo vagą – rašyti taip ir todėl, kaip ir kodėl Mikalojus Katkus parašė žymųjį savo etnografinį veikalą „Balanos gadynė“. Ak, Dieve mano, koks senis Katkus man artimas, koks tiesiog maniškas – minties ir širdies brolis! Kaip gaila, kad jis apie balanos gadynę nepradėjo kalbėti prieš 10 metų: būtų mane įstatęs į tikrąjį kelią, kuriuo dera ieškoti etnografinių „diemenčiukų“. Jei visą etnografinę medžiagą būčiau išdėstęs Katkaus metodu, būčiau pridaręs vertingesnių veikalų neg dabar, įberdamas saują jos į kibirą beletristinio vandenužio. Mano emocijos visai ne moderninės. Moderninės mane pražildė trijų dešimtų trejų metų. Teko per daug pykti, per daug spyriotis, visa siela sirgti; teguodė ir tegaivino mane – balanos gadynė. Aš, kaip ir Katkus, teesame savo gimtojo krašto, savo tautos, savo velėnos sliekai. Aš nieko daugiau nenorėjau, jokio kito uždavinio nenujaučiau, kaip leisti per save, per kultūrintą sielą ir protą primityvųjį savo giminės būdą ir padaryti jį aukštesnei kultūrai paruoštą, kaip sliekai kad paruošia bergždžią žemę dirvožemiui. Reikia naujų talentų, ne naujų srovių.

 

Mokyklų bibliotekininkų seminaras, skirtas Adelės Dirsytės 105-osioms gimimo metinėms ir žūties 60-mečiui (2014-11-25)

Adelė Dirsytė, pasaulyje žinomos Sibiro kalinių maldaknygės „Marija, gelbėk mus“ autorė, įrašyta į XX a. Bažnyčios kankinių sąrašą, savo kelią pradėjo Kėdainių žemėje. Jos šviesus atminimas gimtinėje įamžintas paminklais, memorialinėmis ekspozicijomis, bet svarbiausia, kad  jis vis dar sutelkia bendraminčius apmąstyti ištikimybės pasirinktam keliui, tarnystės artimui prasmę. Šįsyk pasirinkta aktualinti šviesuolės A. Dirsytės veiklą per mokyklų bibliotekas. Seminaro iniciatorius, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas Rytas Tamašauskas,  kalbėjo apie neįtikėtinus sutapimus, sukvietusius  rajono bibliotekininkus būtent po Šviesiosios gimnazijos stogu. A. Dirsytė baigė gimnaziją Kėdainiuose (seminaro dalyviai galėjo apžiūrėti autentišką eksponatą – 1928 m. laidos Kėdainių abiturientų vinjetę, kurioje įamžinta ir A. Dirsytė); šioje mokykloje dirbo nuosekliai jos palikimą tyrinėjanti ir viešinanti lituanistė D. Muzikevičienė; čia tebedirba A. Dirsytės giminaitė R. Burbaitė, parengusi jos bibliografinę rodyklę, bei archyvarė D. Motiejūnienė, kaip šeimos relikviją išsaugojusi stebuklingai išlikusį Sibiro maldaknygės egzempliorių. Seminaro viešnia D. Muzikevičienė, šiltai ir išsamiai apžvelgusi kankinės ir pedagogės kelią, teigė, kad gimnazijos erdvė bene geriausiai atitinka A. Dirsytės pašaukimą. Anot jos giminaičio S. Ivanausko, Dirsytė visad traukusi jaunus žmones, gimnazijoje  ją prisimena visad buvusią būryje, su kitais žmonėmis. Jos tarnystė buvusi nuolatinis veiklumas kitų labui. Ši savybė ypač atsiskleidė, kai Adelė pati tapo mokytoja. Ji buvusi mokytoja iš pašaukimo, gera psichologė, mokėjusi įžiebti norą tobulėti. Tuomet, kai prasidėjo jos rūsčiausių išbandymų kelias, Dirsytė ir toliau savo pavyzdžiu mokiusi, kaip neišsižadėti idealų, neprarasti vilties, gyventi dalinantis. Vežama į Sibirą ji palaikė kitų dvasią; deklamavo Aistį, pasakojo apie didvyriškas Lietuvos asmenybes, dainavo liaudies dainas. Liko Mokytoja iki pat galo: tremtyje, rašydama ant sniego ar maišų atraižų, mokė gramatikos, matematikos; svarbiausia, mokė nepalūžti, nenugrimzti į kančią. Tokia dvasios nuostata ir subrandino idėją kurti ir užrašyti maldas, padėjusias nežmoniškomis sąlygomis išsaugoti viltį ir žmogiškumą. Adelė  rašė maldas ant tošies gabalėlių, laikraščio skiaučių, jas sugrupavo ir sudėjo į mažą knygelę. 1953 m. vasario 16-ąją perdavė draugei su prierašu: „Kad galėtumei geriau su mumis jausti, mąstyti, garbinti Viešpatį, siunčiame šią maldų knygelę." Sibiro kalinių maldaknygė pavadinimu „Marija, gelbėk mus“ pirmą kartą išleista 1959 m. „Ateities“ spaustuvėje Putname, vėliau pasklido įvairiuose kraštuose, išleista keliolika kalbų (anglų, vokiečių, ispanų, olandų, prancūzų, kinų, lenkų ir kt.) penkiuose žemynuose. Pogrindinė laida Lietuvoje – 1964 m. Pirmasis leidimas Nepriklausomoje Lietuvoje – 1990 m. Dr. M. Bloznelis nurodo, kad vieninteliu egzemplioriumi parašyta, stebuklingai geležinę uždangą įveikusi ir išleista milijoniniu tiražu Dirsytės maldaknygė yra plačiausiai pasaulyje pasklidusi lietuviška knyga. 2009 m. palydėdamas trečiąją jos laidą Lietuvoje, Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius rašė: „Yra nemažai medžiagos apie šią taurios dvasios lietuvaitę, tačiau jei turėtume tik šią kuklią jos maldaknygę, parašytą didelės kančios naktyje, jos užtektų atkurti gražios, spinduliuojančios per kiekvieną maldos žodį dvasios paveikslą.“ Įstabu, kad A. Dirsytės maldaknygė neliko vienišas šviesios dvasios proveržis; su Adele kalėjusios moterys perrašinėjo, platino šiuos tekstus, dažnai įterpdamos savo sukurtų maldų. Dvasią stiprinantys žodžiai plito nuorašais, ir dabar lyginant išlikusius maldaknygių variantus turbūt neįmanoma nustatyti tikslios autorystės  ir kiekvienos bendraautorės indėlio. Kažin, ar tai būtina: juk pats šio rankraštinio leidinio žanras savo prigimtimi grąžina į viduramžių tradiciją, kai Dievui skirti žodžiai buvo svarbesni už jų autorių; nežinome daugybės didingų dailės ar literatūros kūrinių autorystės. Nebūtų tai svarbu ir pačiai Adelei, kuri, anot D. Muzikevičienės, buvo veiklios tarnystės kitiems įsikūnijimas. Tačiau vis dėlto Kėdainiuose atsiradus dar vienam rankraščiui, Lietuvos kultūros tyrinėtojams atsiveria daug naujos medžiagos. Kėdainių krašto muziejaus istorikas V. Banys teigia, kad D. Motiejūnienės išsaugota anytos maldaknygė „Viešpatie, prikelk mano tautą“, sukurta 1950 m. Magadane, yra europinio mastelio relikvija. Seminaro dalyviai galėjo išvysti šią unikalią mažo formato knygelę. Ją pristačiusi D. Motiejūnienė pasakojo, kad Leontina Eimontaitė-Motiejūnienė užrašydavusi, ką diktavo A. Dirsytė, ir pati sukūrė kelias maldas, koregavo tekstą, buvo viena aktyviausių A. Dirsytės pagalbininkių. V. Banys mano, kad ją pelnytai galima vadinti maldaknygės bendraautore. Simboliškas Adelės gyvenimo paminėjimas – sumanymas pasiūlyti dabartiniams mokiniams, susipažinusiems su jos auka ir palikimu per tikybos, istorijos ar lietuvių kalbos pamokas, patiems sukurti rankraštinius maldynėlius. Seminaro metu buvo pristatyta rajono mokinių kūrybinių darbų paroda, kuri visus metus keliaus po mokyklų bibliotekas. Bene daugiausia darbų pristatė Josvainių gimnazijos bibliotekininkė S. Jociuvienė. Vaikų sukurtos maldos, kaip ir Sibiro maldaknygės pirmieji egzemplioriai, užrašytos ant beržo tošies. Žavi vaikų kūrybingumas, nuoširdumas, pvz., Šv. Pranciškaus Asyžiečio dvasia persmelktos Kamilės Dumskytės sukurtos padėkos maldos: „Ačiū, Dieve, už kiekvieną dieną ir naktį, už Saulę ir Mėnulį.  Ačiū Tau, Dangaus sarge angele, už tai, jog kiekvieną dieną mumyse uždegi po gyvenimo Saulę“. Kūrybinių darbų ekspozicija, skirta Adelei Dirsytei, gimnazijos bibliotekoje veiks iki kovo 1 d., vėliau keliaus po kitų mokyklų bibliotekas. Be minėtų, eksponuojami mokinių darbai iš Akademijos gimnazijos, Pernaravos ir „Aušros“ mokyklų.  Taip pat skaitykloje veikia ilgalaikė paroda apie Adelę Dirsytę „Viešpats to panorėjo, kad pajusčiau kenčiančio žmogaus dalią...“ , kurioje eksponuojamas ir buvusios gimnazistės Vijos Mikalavičiūtės fotografijos darbų ciklas „Nukryžiuotieji“. Specifinė bibliotekinio kraštotyrinio darbo kryptis – bibliografinės medžiagos kaupimas. R. Burbaitės sudarytoje A. Dirsytės bibliografijoje šiuo metu yra daugiau nei 160 įrašų; sudarytoja planuoja šią medžiagą papildyti pastaraisiais metais, Bažnyčiai pradėjus A. Dirsytės beatifikacijos bylą, itin pagausėjusiais literatūros šaltiniais. Iš pirmo žvilgsnio sausa bibliografinė rodyklė atskleidžia A. Dirsytę kaip talentingą, įvairiapusę, visuomeniškai aktyvią asmenybę. Stebina platus pažangios tarpukario moters interesų laukas: A. Dirsytė domėjosi šeimos, moterų teisių klausimais, literatūra, pedagogika ir politika, skaitė paskaitas visoje Lietuvoje, buvo aktyvi Moterų katalikių sąjungos narė. Gimnazijos direktorė V. Liutkienė, pristačiusi turtingą ugdymo įstaigos istoriją ir žymiausius jos šviesulius, užsiminė apie galimybę išleisti R. Burbaitės parengtą bibliografinę rodyklę, kad  ja galėtų naudotis šalies bibliotekininkai, mokytojai, visi A. Dirsytės palikimo tyrinėtojai. Šėtos gimnazijos neformaliojo švietimo organizatorė Gintarė Boreišienė pristatė gimnazijos patirtį puoselėjant A. Dirsytės atminimą (Adelė gimusi Šėtos parapijoje, lankė miestelio mokyklą). Minint 100-ąsias jos gimimo metines, Šėtoje surengta konferencija. Gimnazijoje 20 metų kaupiama kraštotyrinė medžiaga; A. Dirsytės giminaičiai noriai dalijasi su mokykla turtingais savo archyvais. Mokiniai kuria darbus pagal A. Dirsytės maldynėlį, bendravo su internetinio dienraščio Bernardinai.lt redakcija. Mokinių kurtus darbus Gintarė pakomentavo ir seminaro dalyviams. Po seminaro besiskirstančiųjų nuotaika be žodžių bylojo apie pritarimą D. Muzikevičienės išsakytam kvietimui tiesti tiltus į praeitį; mūsų pirmtakų darbai ir mintys nėra sustabarėjusios muziejinės vertybės, jie paveikūs ir aktualūs iki šiol.

 

Bibliotekos diena (2015-05-06)

Gegužės 4 d. skaitykloje įvyko atvira pamoka, įprasminanti du svarbius kultūrinius įvykius - netrukus visoje Lietuvoje minėsimą Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną bei gegužės 1 d. gimnazijos rūsiuose veikusioje spaustuvėje 1653 m. pasirodžiusios "Knygos nobažnystės krikščioniškos" gimtadienį. Mokiniai, susipažinę su šiems įvykiams skirtomis parodomis, atliko įvairias užduotis: gilinosi į istorines knygos pasirodymo aplinkybes,  meninę originalių knygos tekstų - dedikacijos, giesmių - raišką ir kalbos savitumus.
"Knygos nobažnystės krikščioniškos" gimtadienį pirmą gegužės savaitę žadame švęsti kiekvienais metais; norime, kad mokiniai jaustųsi savo miesto ir gimnazijos kultūrinių tradicijų paveldėtojais.
 

Žavi ir talpi M. Prusto metafora, taip ir netapusi jo sumanytos epopėjos, vėliau pavadintos "Prarasto laiko beieškant", pavadinimu, davė idėją šiųmečiam "Poezijos pavasario" renginiui. Tradiciškai gegužę bibliotekoje vyksta šventiška poezijos skaitymų valanda - jauki, be cenzūros ir kritikos. Skaitome, ką mėgstame, dalijamės patirtimis ir atradimais, gerais kūriniais ir bent šiek tiek sulėtintu savo laiku.
Ačiū Aldonai, Irmantei, Laurai, Ugnei, Vidmantui, Gintarei, Viktorijai, Renatai, kad kūrė su mumis poezijos sodą.
Ačiū V. Mačerniui, J. Marcinkevičiui, Maironiui, S. Nėriai, A. Marčėnui, S. Eitminavičiui, T. Venclovai, K. Aikenui, A.A. Jonynui... ir M. Prustui, prozą rašiusiam kaip poeziją...

Bet vos tik arbatos gurkšnis su pyragaičio trupiniais palietė gomurį, aš krūptelėjau ir suklusau – manyje vyko kažkas nepaprasto... [...] visos mūsų sodo ir pono Svano parko gėlės ir Vivonos vandens lelijos, ir paprasti miestelio žmonės, ir jų nameliai, ir bažnyčia, ir visas Kombre, ir jo apylinkės, – visa, kas turi kontūrus, kas yra apčiuopiama, – miestas ir sodai – išplaukė iš mano arbatos puodelio. Tačiau kai išmiršta būtybės, sudūla daiktai ir nieko iš tolimos praeities nebelieka, skonis ir kvapas, trapesni, bet gyvybingesni, patvaresni ir ištikimesni, ne tokie materialūs, dar ilgai – tartum vėlės – mena, laukia, tikisi ant visa ko griuvėsių, vieni nepalūždami, neša ant beveik neapčiuopiamo savo lašelio milžinišką prisiminimo rūmą.

Seminaras „Didžiųjų Lietuvos mokslo įstaigų bibliotekos komunikacijos ir kultūros sklaidos įstaigos“ (2015-05-29)

Gegužės 29 d. Kėdainių rajono mokyklų bibliotekininkų metodinė taryba inicijavo išvažiuojamąjį seminarą „Didžiųjų Lietuvos mokslo įstaigų bibliotekos komunikacijos ir kultūros sklaidos įstaigos“. Pirminis seminaro tikslas buvo praplėsti kultūrines mokyklų bibliotekininkų kompetencijas ir įgyti žinių apie spaudinių komplektavimo, tvarkymo, skaitytojų aptarnavimo naujoves, tačiau seminaro dalyves atradimo džiaugsmas lydėjo pažįstant lankomas bibliotekas kaip vertingus kultūros paveldo objektus, mokslinių tyrimų, vertingų rankraščių bei leidinių saugojimo, komunikacijos ir kultūros sklaidos  įstaigas. Manome, kad vertinga sustiprinti nuostatą ir mokyklų bibliotekas matyti ne tik kaip siaurą aptarnavimo funkciją atliekančius švietimo įstaigos padalinius. Lektorė Vita Vinkštaitienė supažindino su bibliotekininkystės Lietuvoje ištakomis – VU senąja biblioteka; P. Smuglevičiaus salėje apžiūrėjome ypatingą parodą -  „Bibliotheca curiosa“ (Įdomioji biblioteka). Šis pavadinimas nurodo parodoje eksponuojamų XV–XIX a knygų ypatingumą savo turiniu, išvaizda ar kokiomis nors kitomis savybėmis, dėl kurių jos iki šiol niekada nebuvo rodomos visuomenei. Buvome vienos pirmųjų, aplankiusios restauruotas istorines universiteto erdves – observatoriją, Lelevelio ir Baltąją salę. Po išsamaus pasakojimo apie   daugybę kartų nuniokotą universiteto ansamblį užsimezgė diskusija apie skirtingais laikmečiais įvairuojantį požiūrį, kas ir kaip yra saugotina. Naujausias puslapis VU bibliotekos istorijoje –  Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC).  Su šia modernia studijų erdve supažindino lektorė Ramunė Gedvilaitė. Ištisą parą skaitytojams atvira įstaiga sužavėjo modernia, patogia vartotojų aptarnavimo sistema, įvairiems   skaitytojų poreikiams pritaikyta darbo aplinka bei architektūriniais  pastato erdvių privalumais. Mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka mus domino kaip mokslo ir kultūros istorijos dokumentinio paveldo tyrimų institucija. Turime prisipažinti – nors esame bibliotekininkės, bet nežinojome įkvepiančios šios privačios bibliotekos atsiradimo istorijos. Jos įkūrėjas T. Vrublevskis – eruditas ir altruistas, savo lėšomis sukaupęs daugiau kaip 60 tūks. egzempliorių su LDK istorija susijusių dokumentų ir pasirūpinęs padovanoti miestui biblioteką. Turėjome išskirtinę galimybę apsilankyti uždaruose dabar jau 3 mln. egzempliorių turinčios bibliotekos fonduose. Bibliotekoje naudojama kitokia, mums neįprasta dokumentų klasifikavimo sistema: pagrindinis knygų išdėstymo lentynose kriterijus yra jų dydis; tokį pasirinkimą lėmė ir didžiulė leidinių formato įvairovė, ir patalpų specifika – biblioteka įsikūrusi buvusiuose Tiškevičių rūmuose. Didžiausią įspūdį paliko pažintis su senaisiais rankraštiniais ir spausdintais leidiniais – Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio „Kelione į Jeruzalę“, Kazimiero Simonavičiaus „Didžiuoju artilerijos menu“, senųjų dvarų damų lektūra, spaudos draudimo laikotarpio matematikos vadovėliu, XIX a. jaunuolio kaligrafijos pratybų sąsiuviniu, A. Smetonos asmeniniu laišku... Palyginome pirmųjų spausdintų knygų – inkunabulų – ir vėlesnio leidimo knygos meną. Šiuos informatyvius užsiėmimus, kurie buvo filmuojami, įkvepiančiai vedė Komunikacijos skyriaus darbuotoja Sonata Šulcė. Manome, kad išvažiuojamojo seminaro forma labai naudinga profesine prasme, tačiau bene  didžiausias jo sėkmės kriterijus, kad dar kartą atradome savo profesijos vertę.

 

Bibliotekininkų seminaras Vilniuje (2015-06-02)

Gegužės 29 d. sykiu su KŠPT Kėdainių rajono mokyklų bibliotekininkams surengėme išvažiuojamąjį seminarą „Didžiųjų Lietuvos mokslo įstaigų bibliotekos – komunikacijos ir kultūros sklaidos įstaigos“. Pirminis seminaro tikslas buvo praplėsti kultūrines mokyklų bibliotekininkų kompetencijas ir įgyti žinių apie spaudinių komplektavimo, tvarkymo, skaitytojų aptarnavimo naujoves, tačiau seminaro dalyves atradimo džiaugsmas lydėjo pažįstant lankomas bibliotekas kaip vertingus kultūros paveldo objektus, mokslinių tyrimų, vertingų rankraščių bei leidinių saugojimo, komunikacijos ir kultūros sklaidos  įstaigas. Manome, kad vertinga sustiprinti nuostatą ir mokyklų bibliotekas matyti ne tik kaip siaurą aptarnavimo funkciją atliekančius švietimo įstaigos padalinius.

Bibliotekininkės Rima Burbaitė ir Judita Kišonaitė

 

Plačiau pasidomėti Šviesiosios gimnazijos bibliotekos veikla galite adresu: http://sviesipalepe.blogspot.com