2023-ieji Lietuvoje paskelbti sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų metais. Lygiai prieš 700 metų, sausio 25 d., laišką Europos miestų piliečiams kunigaikštis Gediminas baigė žodžiais: „In civitate nostra regia Vilna dicta…“. Tai buvo pirmasis Vilniaus paminėjimas.
Bibliotekos parengtoje parodoje „Laikas eina per miestą“ kviečiame susipažinti su šio gražaus miesto įprasminimu fotografijose ir poezijoje, kurioje Vilnius regimas nuo mitinių savo ištakų. Bibliotekoje turime ir vertingų mokslinių leidinių, tyrinėjančių Vilniaus istoriją bei kultūrą.
Siūlome susipažinti su keliomis dėmesio vertomis knygomis iš bibliotekos fondo.
Su Gedimino laiškų faksimilėmis galite susipažinti 2003 m. išleistame veikale „Gedimino laiškai“. Čia pateikiami ir laiškų vertimai į lietuvių kalbą bei platūs moksliniai komentarai. Epigrafas iš Jono Radvano „Radviliados“ atveria epochą „tėvo visos Lietuvos Gedimino, kuriam vadovaujant/ mūrai iškilo aukšti tirštai apgyvendinto Vilniaus“.
Vlado Drėmos knyga „Dingęs Vilnius“ – iki šiol nepralenkta Vilniaus kultūros studija, viso gyvenimo erudito darbas, atliktas su precizišku kruopštumu ir meile. Ši knyga – grynas malonumas mylintiems Vilnių ir norintiems geriau pažinti jo kaitą. Tai ne tik istorija apie tai, kaip Vilnius buvo kuriamas, niokojamas ir prikeliamas, bet ir gausiai iliustruotas vadovas po sostinės praeitį ir dabartį.
Liudos Matonienės sudarytoje knygoje „Vilnius: meilės stotelės. Romantiškasis miesto žemėlapis“ (2017 m.) pateikiama daugiau kaip dvidešimt romantiškų istorijų – dvidešimt meilės stotelių senajame Vilniaus žemėlapyje. Autorė veda skaitytoją nuo namo prie namo ir pasakoja gražiausias meilės istorijas, kurios prasidėjo ir plėtojosi Vilniuje, bet išgarsėjo toli už miesto ir netgi šalies ribų. Pagaulūs, intriguojantys pasakojimai apie čia gyvenusių žinomų ir ne visai žinomų žmonių meilę savo išrinktiesiems atskleidžia istorines miesto raidos detales, o kartais leidžia kitaip pažvelgti ir į aprašomas asmenybes. Sudarytoja teigia: „Yra begalė būdų pažinti Vilnių, bet jo ypatingą dvasią turbūt galime pajusti tik prisimindami tuos žmones, kurie jį statė, gynė, kurie šiame mieste gyveno ir kūrė jį iš meilės ir su meile.“
