Knygnešystė – Lietuvos kultūros fenomenas, nukreiptas prieš lietuviškos spaudos ir lotyniškų rašmenų draudimą, carinės Rusijos vykdytą 1864–1904 metais. Knygnešiai lietuvišką spaudą 40 metų slapta gabeno į Lietuvą iš tuometinės Prūsijos bei Mažosios Lietuvos ir platino po visą kraštą, rizikuodami savo laisve ir net gyvybe. Nepaisant to, kad už knygų platinimą buvo baudžiama kalėjimu ar tremtimi į Sibirą, knygos buvo gabenamos itin aktyviai. Lietuviškos knygos ir laikraščiai ėjo iš rankų į rankas, buvo slapta skaitomi, vaikai namuose mokomi lietuviško rašto. Kaip tik todėl, kad uždraustas ir sunkiai gaunamas vaisius toks saldus, lietuviškos spaudos draudimas turėjo priešingą efektą – subrandino mokslo trokštančią, lietuviškos savimonės perimtą kartą, žadino paprastų žmonių poreikį skaityti ir kalbėti gimtąja kalba. Imperinės valdžios atstovai, matydami, jog nebegali sustabdyti knygų platinimo, 1904 m. panaikino daugiau kaip 40 metų trukusį lietuviškos spaudos draudimą. 2004 metais UNESCO knygnešystę pripažino unikalia ir pasaulyje analogų neturinčia veikla, o Kovo 16-oji paskelbta Knygnešio diena. Tai žymiausio knygnešio Jurgio Bielinio gimimo diena.
Leidiniai apie spaudos draudimo laikotarpį ir knygnešystę bibliotekos parengtoje parodoje
Šį unikalų tyliojo pasipriešinimo būdą, per kalbą išsaugojusį mus pačius, mūsų kultūrą ir savivertę, rašytoja, menotyrininkė K. Sabaliauskaitė 2018 m. taip pristatė Londono knygų mugėje: „Knygnešių reiškinys yra vienas tų dalykų, kuriais Lietuva gali didžiuotis pasauliniu mastu. Spontaniškai kilęs iš pačios tautos poreikių, aprėpęs visus socialinius sluoksnius, vargšus ir pasiturinčiuosius, vyrus ir moteris, jis pasauliui liudija Lietuvos vidinę šviesą ir kultūrą. Rizikuodami gyvybe gabenome ne rūkalus, degtinę ar prekes spekuliavimui, bet maldaknyges, vadovėlius, laikraščius ir romanus – tam, kad išaugotume ne tik savo kalbą, bet ir savo sielas bei tapatybę, kad augintume vaikus tikėdami būsima laisve nuo carinės priespaudos. Pasakojant šią istoriją britams pristatant Lietuvos dalyvavimą Londono knygų mugėje, negali nesidžiaugti įspūdžiu, kuri ši istorija jiems palieka. Tai – tiesiog unikalu. Na o mes patys tikrai galime didžiuotis, kad puoselėjame atmintį apie mūsų knygnešius, kad jų misiją pamename ir šiandien.“
Lietuvių kalbos draugijos M. Daukšos skyriaus įkurtuvės Ustronėje, Knygnešių muziejuje. 2019 m.
Visai netoli nuo mūsų, vaizdingose Krekenavos apylinkėse, Ustronės vienkiemyje esančios sodybos klėtyje yra įkurtas vienintelis Lietuvoje knygnešių muziejus. Čia buvo Garšvių knygnešių bendrovės susibūrimų vieta, buvo slepiama draudžiama spauda. Svirnas susijęs ir su rašytojo J. Tumo-Vaižganto gyvenimu ir veikla, jam 1902-1905 metais klebonaujant Vadaktėliuose. Artėjant Knygnešio dienai, kviečiame pavasarį aplankyti šią gražią ir įdomią sodybą, joje įsikūrusį muziejų ir sveikiname įkvėptai jam vadovaujantį Audrių Daukšą, tapusį Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių skyriaus bičiuliu ir savotišku krikštatėviu – juk būtent Ustronėje 2019 m. buvo įkurtas skyrius, suplanuota jo veikla. Draugijai priklauso ir keletas mūsų gimnazijos narių, laukiame ir daugiau lietuvių kalbai ir kultūrai neabejingų bendraminčių, norinčių įsilieti į įdomią ir prasmingą veiklą.
Knygnešių veiklos žemėlapis: http://www.spaudos.lt/knygnesiu_paminklai/zemelapis.html