Tradicinė humanitario ugdymo diena gimnazijoje tampa vis solidesnė ir išradingesnė. Džiugina kūrybiniai mokytojų ir mokinių sumanymai ir galimybė gauti įtraukiančių pamokų iš savo srities specialistų, kalbos ir literatūros tyrinėtojų. Šįmet mokytojos A. Šliažaitės iniciatyva tokias pamokas gimnazijos bendruomenei vedė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkės – jo direktorė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė, doc. dr. Ona Dilytė-Čiurinskienė, doc. dr. Žydronė Kolevinskienė ir etnologijos doktorantė Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė. Viešnios pradžiugino ir dosniomis dovanomis – naujais aktualiais instituto leidiniais. Gimnazijos biblioteka praturtėjo 41 egzemplioriumi už 655, 42 Eur. Knygos jau sugulė į lentynas, glaustai jas pristatome ir kviečiame vartyti, skaityti, studijuoti.
Just. Marcinkevičiaus kūrybos visumą apima vertingiausi jo tekstai, sudarantys „Rinktinių raštų“ 10 tomų rinkinį. Šis solidžios apimties veikalas, kurį parengė didelė grupė mokslininkų, literatūros žinovų, specialistų, yra vertingas ne tik savo turiniu, bet ir estetine, menine išraiška – surikiavus visus tomus iš eilės, knygų nugarėlėse suspindi poeto autografas. Skaitytojus ypač turėtų sudominti paskutinieji tomai – su jaunystės dienoraščiu, rašytu 1947 metais, su parinktais 1947–1999 metų asmeniniais laiškais. Iš jų aiškėja ir socialinė terpė, kurioje gyveno poetas, ir jo paties charakterio apybraižos. Prof. V. Daujotytė išskiria rašytojo asmenybės kuklumą, jautrumą ir gelmę: „Just. Marcinkevičius buvo šeimos žmogus; laiškai atskleidžia, kaip giliai savieji buvo jo sąmonėje <…> . Žmogus, siekęs žmogiškai gyventi ir tuo sunkiu laiku, kuris jam teko. Egodokumentų <…> publikacijos papildo ankstyvojo poeto gyvenimo skaudumą: kaip rašoma įvade: „Keturiolikos metų netekęs mamos, kenčiantis skurdą, badą“, bet svarstantis gyvenimo ir kūrybos prasmės klausimus“.
Ankstesni poeto „Raštai“ „Vagos“ leidykloje atskirais tomais buvo išleisti seniau nei prieš keturis dešimtmečius – 1975-1978 ir 1982-1983 metais. Dabar kartu su „Rinktinių raštų“ komplektu, apimančiu plačią literatūrinių žanrų įvairovę, pasirodė ir šio instituto sumanytos, beveik du dešimtmečius gyvuojančios serijos „Gyvoji poezija“ leidinys – Just. Marcinkevičiaus poezijos rinktinė „Gyvenime, kuo tu, pilkasis, vardu?“, papildyta kompaktiniu disku, kuriame skamba poeto balsas.
Į vieną tomą tilpo R. Čiučelio parengti Vytauto Mačernio „Rinktiniai raštai“. Juose publikuojama visa anksti žuvusio poeto kūryba; ne tik eilėraščiai, bet ir vertimai, straipsniai, laiškai. Tai puiki priemonė besimokantiems ir visiems, kurie dar neatradę šio brandaus kūrėjo.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorės pavaduotoja mokslo reikalams docentė dr. Žydronė Kolevinskienė padovanojo L. Lapinskienės sudarytą knygą „Bitė Vilimaitė: kūryba, laikas, aplinka“, skirtą 80-osioms rašytojos gimimo metinėms. Joje pirmą kartą žinomi šalies mokslininkai ir kiti tyrėjai rašytojos Bitės Vilimaitės kūrybą vertina ne tik Lietuvos kultūrinio ir dvasinio gyvenimo, bet ir europinio paveldo kontekste. Susidaryti gerokai išsamesnę ir įdomesnę sampratą apie šią neeilinę rašytoją padeda ir ją pažinojusiųjų atsiminimai. Knygoje publikuojamas ir mūsų viešnios straipsnis.
