Pasitinkant artėjantį poeto Marcelijaus Martinaičio (1936–2013) jubiliejų kviečiame atrasti ar prisiminti mąslius ir daugiasluoksnius, iki šiol jaudinančius eilėraščius. Parodoje chronologiškai pristatomi eilėraščiai iš skirtingų rinkinių, pradedant kuklia debiutine knygele „Balandžio sniegas“ ir baigiant priešmirtiniais rankraštiniais tekstais.
Paroda „Česlovo Milošo žemė“ skirta pasaulyje garsiam kultūros veikėjui, eseistui, rašytojui, poetui, kurio gyvenimo kelias prasidėjo Lietuvoje. Česlovas Milošas (Czesław Miłosz, 1911–2004) rašė lenkiškai, tačiau jo kūrybos turinys, jo ištakos leidžia laikyti rašytoją ir Lietuvos kultūros dalimi. Užuominų apie vaikystės ir jaunystės patirtis ir jį formavusią aplinką gausu visoje kūryboje. Eksponuojamose fotografijose užfiksuotos tarpukario Kėdainių apylinkės ir Vilniaus vaizdai,– sykiu pateiktos Milošo citatos liudija, kokios svarbios šios erdvės buvo jo mitopoetinei vaizduotei.
Susižavėjimas, meilė. Medžiams, upei, paukščiams. Tikriausiai vaikystėje nežinome, kad tai vadinasi meilė. Liepos, ąžuolai, uosiai man septynmečiui tiesiog buvo. Labai jauname amžiuje susižavėjimas yra sakramentas, patirtis, kurios atminimas veikia visą mūsų gyvenimą.
(„Abėcėlė“, vertė V. Narušienė)
