Nuo 1994-ųjų metų Lietuvoje minima Rugsėjo 23-ioji, susijusi su Vilniaus geto likvidavimu, kai dalis geto gyventojų iš karto buvo nužudyti, o dalis – išvežti į nacių koncentracijos stovyklas lėtai mirčiai. Šiais metais minime 80-metį nuo Vilniaus geto sunaikinimo, įvykusio 1943 m. rugsėjo 23 dieną. Akciją „Atminties kelias“ inicijuoja Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti.
Šiemet Kėdainių šviesiosios gimnazijos Tolerancijos ugdymo centras, kaip ir kasmet, pakvietė mokinius Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną paminėti dalyvaujant pilietinėje iniciatyvoje „Atminties kelias“.
Šia iniciatyva siekiama aplankyti masines žydų žūties vietas, nueiti pėsčiomis kelią, kuriuo į mirtį buvo varomi nekalti žmonės. 2-ų klasių gimnazistai su mokytojais Z. Rosteikiene, A. Jakštiene, V. Maksimec ir V. Širka prisijungė prie kitų rajono mokyklų mokinių bei mokytojų ir dalyvavo „Atminties kelio“ eisenoje, skirtoje Lietuvos žydų holokausto aukų dienai paminėti.
Tarpinėse stotelėse mokiniai, pasiskirstę grupelėmis, skaitė duotą medžiagą, diskutavo ir atliko užduotis apie Kėdainiuose gyvenusią žydų bendruomenę, kurios ištakos siekia XVII a., bei jos tragišką lemtį. Daukšių kaime ant Smilgos upelio kranto Kėdainių miesto mokyklų mokiniai garsiai perskaitė nužudytų vaikų vardus.
Viena – mokykloje per istorijos pamoką išgirsti, kita – patiems būti žudynių vietoje, išgirsti žmonių, kuriuos palietė Holokaustas, vardus, patiems juos garsiai ištarti.
Ne vienas gimnazistas iš šio žygio grįžo susimąstęs, geriau supratęs, kokią skaudžią patirtį mena Daukšių kaimo beržai, kokią svarbią atmintį saugo kuklus paminklas aukoms. Yra sakoma: jei žmogus pamirštas, jis miršta antrą sykį. Svarbu atminti. Ne mažiau svarbu neleisti, jog tai pasikartotų.
