Tolerancijos ugdymo veikla 2025 m.
2025-09-24
Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena
1943 m. rugsėjo 23 d. buvo likviduotas Vilniaus getas. Ši data Lietuvoje minima kaip Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Ji skatina apmąstyti, koks žiaurus kartais gali būti žmogus, ir kalbėti apie humanistinių vertybių svarbą. Šviesiosios gimnazijos gimnazistai, kaip ir kasmet, minėjo šią dieną. 3e klasė kartu su mokytojomis A. Jakštiene ir Z. Rosteikiene tragišką istorinę patirtį apmąstė dalyvaudami integruotoje lietuvių kalbos ir literatūros bei istorijos pamokoje kitose ugdymo erdvėse „Atminties kelias” bei pilietinėje akcijoje. Mokiniai nuėjo gana ilgą atminties kelią, sustodami atlikti užduotis, kurios padėjo pažinti Kėdainių žydų bendruomenės gyvenimą iki Antrojo pasaulinio karo ir suvokti Holokausto tragedijos mastą. Vėliau gimnazistai įsiliejo į bendrą eiseną ir kartu su mokiniais iš 11-os Kėdainių rajono mokyklų dalyvavo atminimo renginyje ir akcijoje „Vardai”. Veiklas apibendrino refleksija – prasmingos gimnazistų įžvalgos ir išreikštos emocijos apmąstant šio žygio patirtis. Tokia pamoka – tai atminties, asmens laisvės ir orumo pamoka.
2025-06-14
Pilietinė iniciatyva „Palikti namai“
Kasmet Lietuvoje minima birželio 14 – Gedulo ir vilties diena. Prie šių metų pilietinės iniciatyvos „Palikti namai“ prisijungė ir gimnazijos Tolerancijos centras kartu su 1-2-ų klasių gimnazistais. 2025-06-14 gimnazistai ir mokytojos Zita Rosteikienė bei Asta Jakštienė Knypavos aikštėje skaitė tremtinių ir politinių kalinių vardus ir pavardes akcijoje „Atminties neištremsi“, dalyvavo Kėdainių geležinkelio stotyje vykusiame renginyje, stebėjo Birutės Mar spektaklio „Ledo vaikai“ ištrauką. Birželio 16-17 d. 1-2 klasių gimnazistai integruotose lietuvių kalbos ir literatūros ir istorijos pamokose, kurias vedė mokytojos A. Praškevičienė, V. Savickienė, Z. Rosteikienė ir A. Jakštienė, aptarė trėmimų priežastis, vykdymą, skaitė ištraukas iš D. Grinkevičiūtės atsiminimų „Lietuviai prie Laptevų jūros“, liudijančių skaudžias tremtinių patirtis. Mokiniai interpretavo tremtinių dainą „Kad ne auksinės vasaros“, dalijosi savo giminaičių istorijomis, parengė ir pristatė grupinius darbus „Ką reiškia išgyventi tremtį?“ bei „Ar tremtinės D. Grinkevičiūtė ir A. Dirsytė gali būti autoritetai šiuolaikiniam žmogui?“. Pamokose prisiminta ir tremtinė, buvusi Kėdainių gimnazijos mokinė Adelė Dirsytė, aptarta viena iš jos parengtų ir pasaulyje žinomų maldaknygių „Marija, gelbėk mus“. Apibendrindami veiklas, gimnazistai pabrėžė, kad Gedulo ir vilties dieną svarbu prisiminti ne tik kaip skaudų Lietuvos istorijos puslapį. Tai ir žmoniškumo pamoka, kaip net sudėtingomis istorinėmis aplinkybėmis išsaugoti dvasios stiprybę.
2025-05-13
Svečiuose Izraelio ambasadorė Hadas Wittenberg Silverstein ir Izraelio ambasados kultūros projektų vadovė Virginija Bunevičiūtė
2025-05-13 Kėdainiuose lankėsi Izraelio ambasadorė Hadas Wittenberg Silverstein ir Izraelio ambasados kultūros projektų vadovė Virginija Bunevičiūtė. Viešnios susitiko ir su 4e bei 4d klasių gimnazistais. Susitikimo metu kalbėta apie Izraelio kultūrą: demonstruotas 2021 m. sukurtas Izraelio ir Didžiosios Britanijos kino kūrėjų darbas – trumpametražis animacinis filmas „Black slide“, režisuotas Uri Lotan, pristatytas daugelyje kino festivalių, nominuotas „Oskarų“ apdovanojimui, žaisdami „Kahoot!“, gimnazistai galėjo pasitikrinti žinias apie šią šalį.
2025-05-09
„Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“
2025-05-09 Vilniaus televizijos bokšte vyko nacionalinio konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ nugalėtojų apdovanojimų renginys. Konkursą kasmet organizuoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu su partneriais LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos. Šiais metais vyko jubiliejinis, tai yra 25-asis konkursas. Džiugu, kad mūsų gimnazistas Tautvydas Jasinskas (4d) rašinių sekcijoje tapo laureatu (rašinys „Raudonosios žvaigždės persekiojami“, konsultavo mokytoja Asta Jakštienė), o piešinių sekcijoje laimėjo III vietą (dailės darbas „Amžinai gyvi“, konsultavo mokytoja Jolanta Issa). Konkurso tikslas – ugdyti mokinių patriotizmą, kritinį mąstymą, tiriamuosius ir praeities rekonstrukcijos gebėjimus, kūrybiškumą. Džiugu, kad Tautvydas surinko autentišką medžiagą, ją studijavo ir sukūrė originalų, išliekamąją vertę turintį rašinį bei istorinius faktus įprasmino ir dailės darbe.
Tautvydas Jasinskas
Raudonosios žvaigždės persekiojami
2025-01-27
TARPTAUTINĖ HOLOKAUSTO AUKŲ ATMINIMO DIENA IR 80–OSIOS AUŠVICO KONCENTRACIJOS STOVYKLOS IŠLAISVINIMO METINĖS
PILIETINĖ AKCIJA „MES PRISIMENAME/WE REMEMBER“
Nuo 1994-ųjų metų Lietuvoje minima Rugsėjo 23-ioji, susijusi su Vilniaus geto likvidavimu, kai dalis geto gyventojų iš karto buvo nužudyti, o dalis – išvežti į nacių koncentracijos stovyklas lėtai mirčiai. Šiais metais minime 80-metį nuo Vilniaus geto sunaikinimo, įvykusio 1943 m. rugsėjo 23 dieną. Akciją „Atminties kelias“ inicijuoja Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti.
Šiemet Kėdainių šviesiosios gimnazijos Tolerancijos ugdymo centras, kaip ir kasmet, pakvietė mokinius Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną paminėti dalyvaujant pilietinėje iniciatyvoje „Atminties kelias“.
Šia iniciatyva siekiama aplankyti masines žydų žūties vietas, nueiti pėsčiomis kelią, kuriuo į mirtį buvo varomi nekalti žmonės. 2-ų klasių gimnazistai su mokytojais Z. Rosteikiene, A. Jakštiene, V. Maksimec ir V. Širka prisijungė prie kitų rajono mokyklų mokinių bei mokytojų ir dalyvavo „Atminties kelio“ eisenoje, skirtoje Lietuvos žydų holokausto aukų dienai paminėti.
Tarpinėse stotelėse mokiniai, pasiskirstę grupelėmis, skaitė duotą medžiagą, diskutavo ir atliko užduotis apie Kėdainiuose gyvenusią žydų bendruomenę, kurios ištakos siekia XVII a., bei jos tragišką lemtį. Daukšių kaime ant Smilgos upelio kranto Kėdainių miesto mokyklų mokiniai garsiai perskaitė nužudytų vaikų vardus.
Viena – mokykloje per istorijos pamoką išgirsti, kita – patiems būti žudynių vietoje, išgirsti žmonių, kuriuos palietė Holokaustas, vardus, patiems juos garsiai ištarti.
Ne vienas gimnazistas iš šio žygio grįžo susimąstęs, geriau supratęs, kokią skaudžią patirtį mena Daukšių kaimo beržai, kokią svarbią atmintį saugo kuklus paminklas aukoms. Yra sakoma: jei žmogus pamirštas, jis miršta antrą sykį. Svarbu atminti. Ne mažiau svarbu neleisti, jog tai pasikartotų.
