Tolerancijos ugdymo centras

„Kai žmonės nėra abejingi vieni kitiems, jie kalba, o tai jau gerai“, –
teigė filosofas, eseistas, pedagogas, politikas ir visuomenės veikėjas Leonidas Donskis.

Tolerancija – tai pakantumas, pagarba kitiems, pagalba, supratimas, kad kitas žmogus gali skirtis nuo mūsų, ir pripažinimas, kad jis turi teisę būti kitoks nei mes. 
Tolerancijos ugdymo centro uždaviniai
  • Informuoti mokyklos ir vietinę bendruomenę apie centro veiklą, skatinti bendruomenės narius dalyvauti renginiuose tolerancijai ugdyti.
  • Organizuoti pamokas, paskaitas ir diskusijas tolerancijos temomis, ekskursijas, išvykas, susitikimus su įdomiais žmonėmis.
  • Bendradarbiauti su panašiais centrais rajone ir Lietuvoje.
Kėdainių šviesiojoje gimnazijoje veikiantis Tolerancijos ugdymo centro siekis – tolerantiška ir aktyvi gimnazijos bendruomenė, sauganti istorinę atmintį bei prisidedanti prie pilietiškos visuomenės kūrimo.

Koordinatoriai

Zita Rosteikienė

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja

Asta Jakštienė

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja

Vidmantas Širka

Istorijos mokytojas

Naudingos nuorodos

Tarptautinė komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti www.komisija.lt

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus http://www.jmuseum.lt

Tolerancijos ugdymo centro veikla

2022 metai

Lapkričio 16 – Tolerancijos diena
2022 m. Tolerancijos dienos akcija „Tolerancijos namas“
 

„Neretai priimama, kad daugelis vertybių, pavyzdžiui, laisvė, nepriklausomybė, demokratija ir kt., tarsi savaime egzistuoja, yra amžinos ir nekintamos. Ypač pastaruoju metu įsitikinome, kad tai labai trapios sąvokos, kurias puoselėti ir už kurias kovoti reikia kasdien. Prie šios kategorijos priskirčiau ir toleranciją“, – Tolerancijos dienos proga sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.


1995 m. lapkričio 16 d. UNESCO paskelbė Tolerancijos diena, kuri minima daugelyje demokratinių šalių. Šių metų Tolerancijos dienos simboliu pasirinktas namas įprasmina idėją, jog žmonės gyvena visuomenėje kaip daugiabutyje, kur kaimynai skirtingi, bet tai netrukdo žmonėms bendrauti, gyventi kaimynystėje, tačiau kartais žmonių skirtingumas sukelia kitiems pyktį. Todėl visuomenėje būtina ugdyti toleranciją.
Tolerancijos dienos minėjimas gimnazijoje
 
Kėdainiai – daugiakultūris miestas, nuo seno garsėjęs tolerantiška dvasia. O kokie esame šiandien? Kokių iššūkių, kalbant apie toleranciją, kyla šiandieniniame globaliame pasaulyje? Gimnazijos Tolerancijos centro iniciatyva visų klasių mokiniai per pamokas, skirtas Tolerancijos dienai, žiūrėjo vokiečių kino kūrėjo Depe Danquart trumpametražį filmą Schwarzfahrer, 1994 m. apdovanotą „Oskaru“, diskutavo apie netolerancijos apraiškas ir pavojingą vadovavimąsi išankstinėmis stereotipinėmis nuostatomis. Dar viena Tolerancijos dienai skirta veikla – interviu su profesore I. Veisaite aptarimas.  Gimnazistai, remdamiesi interviu, diskutavo, kodėl žodis „tolerancija“ yra sudėtinga sąvoka, svarstė, kaip nepasiduoti neapykantai istorinių katastrofų akivaizdoje, kuo neapykanta pavojinga žmogui, aptarė, kaip tolerancijos tema plėtojama programinės literatūros kūriniuose.
Pilietinė akcija „Atminties kelias“
Buvo vasara… Bet jau kvepėjo rudeniu… 1941- ųjų rudeniu… Į žemę krito obuoliai. Ražienos buvo aštrios, dygios… Kvepėjo rudeniu ir… mirtimi. 2076 Kėdainių bendruomenės žydai rudens nesulaukė… bet jų vardai liko įrašyti mūsų istorijoje. Jų auka mums primena taikos, tolerancijos – paties gyvenimo vertę.
Rugsėjo 23 d. –  Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Šiais metais minėjome 81-uosius metus nuo Holokausto pradžios Lietuvoje. Gimnazijos Tolerancijos centro iniciatyva 2 klasių mokiniai dalyvavo pilietinėje akcijoje „Atminties kelias“. 2c, 2d, 2e mokiniai su mokytojomis A. Jakštiene, Z. Rosteikiene, V. Savickiene pėsčiomis nuėjo kelią, kuriuo į mirtį buvo varomi nekalti žmonės. Daukšių kaime prie masinės kapavietės gimnazistai skaitė žydų poetų eiles, atliko tiriamąsias užduotis: grupėse diskutavo apie žydų indėlį Lietuvos gyvenime, aiškinosi svarbių žydams simbolių prasmes. Kiti antrų klasių mokiniai su mokytojomis A. Šliažaite, D. Pabarčiene, A. Praškevičiene senamiestyje ieškojo žydų kultūrą menančių objektų, analizavo nuotraukas, kalbėjo apie daugiakultūrio miesto gyvenimą iki Antrojo pasaulinio karo pradžios.

2021 metai

Rugsėjo 23-osios – Lietuvos žydų genocido dienos – minėjimas

Rugsėjo 23-oji Lietuvos žydų genocido diena. Šiemet minima 80 metų nuo Holokausto pradžios, kai Lietuvos miestų ir miestelių gyventojų kaimynai žydai buvo ne tik išvaryti iš savo namų, bet ir žiauriai nužudyti. Holokausto tragedija palietė ir Kėdainių kraštą. Atmindami šią tragediją mūsų gimnazistai prisijungė prie pilietinės iniciatyvos „Atminties kelias“ –  1d klasės mokiniai rugsėjo 17 d. nuėjo Atminties kelią iki Daukšių kaime esančios Kėdainių žydų masinių žudynių vietos. O 2-ų klasių gimnazistai įgyvendino gimnazijos Tolerancijos centro pasiūlytą idėją nutiesti atminties gijas ir prisiminti žydų bendruomenės gyvenimą Kėdainiuose. Naudodamiesi senomis nuotraukomis ir tekstais-užuominomis, gimnazistai senamiestyje ieškojo žydų gyvenimą liudijančių vietų, o grįžę į klases informaciją apibendrino atlikdami kūrybines užduotis.
„Didžiausią nuostabą man sukėlė faktas, kad agurkus ir jų auginimo papročius į Kėdainius atvežė žydai. Beje, jei nebūčiau buvusi pamokoje, nebūčiau sužinojusi, kad žydiškai „Aš esu kėdainietis“ yra „Ich bin Keidaner“. Taigi ši pamoka man tikrai buvo naudinga ir esu laiminga bei didžiuojuos, kad gyvenu tokiame istoriją išsaugojusiame mieste. Labai gerai, kad mename ne tik Holokaustą ir bendrapiliečių žydų praradimą, bet ir sužinome apie jų gyvenimą.“
2a klasė prie sinagogų
2b klasė Žydų gatvėje
2c klasė prie Turtingųjų amatininkų ir mėsininkų sinagogos
2d klasė prie buvusios žydų spaustuvės
2e klasė atlieka užduotis
          2021 m. spalio 24–28 d. istorijos mokytojas V. Širka žinias gilino Vilniuje vykusiame Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti ir Olga Lengyel instituto Niujorke (JAV) organizuotame tarptautiniame seminare „Mokymasis apie žmogaus teises, socialinį teisingumą ir Holokaustą“, kuriame didelis dėmesys buvo skirtas antisemitizmo problemoms Europoje nagrinėti, paliesta ir skaudi tema – lietuvių dalyvavimas vykdant Holokaustą. Seminaro dalyviai ne tik klausėsi lektorių, įsitraukė į aktyvias diskusijas, kūrė projektus apie įvairių mokyklų Tolerancijos centrų bendradarbiavimo galimybes, bet ir kartu su Lietuvos Respublikos Prezidentu G. Nausėda dalyvavo akcijoje „Atminties kelias“ ir nuėjo 5 km kelią nuo Nepriklausomybės aikštės Kaune iki IX-ojo forto.
Istorijos mokytojas V. Širka pilietinėje akcijoje „Atminties kelias“

Lapkričio 16-osios – Tarptautinės tolerancijos dienos – veiklos

Lapkričio 16-oji yra minima daugelyje demokratinių valstybių nuo 1995 m., kai UNESCO šią dieną paskelbė Tarptautine tolerancijos diena. Tarptautinė istorinio teisingumo komisija nuo 2003 metų kasmet inicijuoja šios dienos minėjimą. Šių metų Tolerancijos dienos simbolis – Tolerancijos miestas. Prie respublikinės  akcijos, skirtos Tolerancijos dienai paminėti, prisijungė ir Šviesiosios gimnazijos gimnazistai. Tolerancijos centro koordinatoriai parengė medžiagą klasės valandėlei ir lietuvių kalbos ir literatūros pamoką „Baisiausia, kuo galima užkrėsti žmogų, yra neapykanta“, skirtą 11-12 klasių mokiniams, kurie pamokoje, skirtoje Tolerancijos dienai, aptarė interviu su literatūrologe ir teatrologe I. Veisaite.
Lietuvių kalbos ir literatūros pamoka apie toleranciją 3e klasėje ir 4a,b,c,d klasių grupėje
Klasių valandėlėse gimnazistai klausėsi žymių žmonių pasisakymų tolerancijos tema, diskutavo apie tolerancijos svarbą, problemas. Grupė mokinių su dailės mokytoja J. Issa sukūrė namelius, kuriuos kiekviena klasė įvairiai dekoravo, o vėliau sujungė į bendrą Tolerancijos miestą gimnazijos kiemelyje.
2a klasė prie Tolerancijos miesto
Pilietinio ugdymo pamokose istorijos mokytojas V. Širka kartu su 1-ų ir 2-ų klasių gimnazistais aptarė tolerancijos problemas Lietuvoje: diskutuota apie netoleranciją įvairių amžiaus grupių ir socialinių sluoksnių atžvilgiu, analizuota, kodėl visuomenėje vis dar gajūs stereotipai, svarstyti būdai, kaip spręsti diskriminacijos problemas.
Diskusija apie toleranciją 2b klasėje
Graži Gimnazistų tarybos iniciatyva – lapkričio 16 d. Gimnazistų taryba pakvietė bendruomenę į paskaitą apie toleranciją, kurią skaitė gimnazijos psichologė N. Virmauskė.
Paskaita apie toleranciją
1d klasės mokinė Austėja Jasikėnaitė dalyvavo Kėdainių rajono mokinių tarybos organizuotame renginyje „Tolerancija mus jungia“, kuriame penki „Gyvosios bibliotekos“ atstovai dalinosi savo gyvenimo istorijomis ir patirtimis, priklausant diskriminaciją patiriančioms visuomenės grupėmis.
Renginio „Tolerancija mus jungia“ akimirkos

Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena

           Minėdami Sausio 13-ąją gimnazistai prisijungė prie pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“ ir gimnazijos languose uždegė žvakutes – atminties ir vilties simbolius. Taip pat visą savaitę istorijos mokytojas Vidmantas Širka 1-ų ir 2-ų klasių gimnazistams vedė pilietinio ugdymo pamokas, kurių metu diskutuota apie Lietuvos kelią į laisvę, peržiūrėta videomedžiaga, aptarta pasaulio valstybių reakcija į Sausio 13-osios įvykius. Savo mintis, kuo svarbi Laisvės gynėjų diena, mokiniai išsakė kūrybiniuose darbuose „Ką aš papasakočiau užsieniečiui apie Sausio 13-ąją?“, o gimnazijos kiemelyje veikė nuotraukų, leidinių apie Laisvės gynėjų dienos įvykius ir mokinių laiškų paroda, kurią paruošė bibliotekininkės J. Kišonaitė ir R. Burbaitė-Virkutė bei dailės mokytoja J. Issa kartu su mokiniais.
Akimirkos iš Sausio 13-osios minėjimo
Ištraukos iš mokinių kūrybinių darbų „Ką aš papasakočiau užsieniečiui apie Sausio 13-ąją?“
„Tai kovos už laisvę, žiauri, tamsi, krauju aplieta naktis. Ta naktis – lietuvių vienybės, stiprybės ir patriotizmo liudijimas.“
„Paprasti beginkliai žmonės tą naktį gynė nepriklausomybę – tai ir yra tikrasis didvyriškumas.“
„Tai diena, pakeitusi Lietuvos istoriją. Diena, kai daugelis, nepaisydami šalčio ir gresiančių pavojų, ėjo ginti Lietuvos laisvės. Sausio 13-oji – Lietuvos piliečių žygdarbį menanti data. Tai kovos už laisvę ir pergalės diena.“
PAMOKOS BIRŽELIO 14-AJAI, GEDULO IR VILTIES DIENAI, ATMINTI
1

Birželio 14 dieną gimnazijos 1, 2, 3 klasių gimnazistai dalyvavo integruotose lietuvių kalbos ir literatūros bei istorijos pamokose „Vilties  žiedas“, skirtose Birželio 14-ajai, Gedulo ir vilties dienai, atminti.

Šiais metais minime 81–ąsias pirmųjų trėmimų metines, kada per vieną savaitę iš Lietuvos buvo ištremta apie 17 500 žmonių.

Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pasiūlė, kad šių metų pilietinės iniciatyvos simboliu taptų vilties gėlė. Daugelis ištremtų žmonių pateko į atšiaurias gyvenimo sąlygas, kuriose nebuvo tokių žydinčių pievų, kaip Lietuvoje. Todėl daugelio tremtinių ir politinių kalinių atsiminimuose gausu šiltų atsiminimų apie žalią spalvą, tėviškės laukų kvapus, mėlyną dangų – apie tai, ko tremtiniai itin ilgėjosi būdami toli nuo Tėvynės.

Baltos laukų ramunės ir mėlynos rugiagėlės – Lietuvos pievų žiedai. Balta ir mėlyna –  vilties spalvos. Apie represijas ir taikos viltį ypač aktualu kalbėti šiandien, karo Ukrainoje kontekste, kai daugelis ukrainiečių priversti palikti tėvynę arba prievarta išvežami į Rusijos gilumą. Todėl geltona ir mėlyna – ir solidarumo su Ukrainos žmonėmis spalvos.

Gimnazistams buvo pasiūlyta iš anksto pasidomėti apie ištremtus į Sibirą, išvežtus į lagerius artimuosius: senelius, prosenelius bei kitus giminaičius, prisiminti mūsų šalies istoriją. Padedami dailės mokytojos Jolantos Issos mokiniai sukūrė vilties gėles ir, nors simbolinius mėlynų, baltų, geltonų spalvų gėlių žiedus plovė lietus ir ne visi jie pražydo gimnazijos kiemo pievelėje, klasėse jautriai skambėjo mokinių skaitomi tremtinių prisiminimai, pasakojimai apie savo artimuosius, patyrusius tremties kančias. Pamokose buvo aptariami istoriniai faktai, skaitomos juos iliustruojančios ištraukos iš knygų „Leiskit į tėvynę“, „Vaikystė Sibiro toliuose“ ir  „Adelė Dirsytė“, analizuota tremtinių daina „Jei ne auksinės vasaros…“, dalintasi namine duona, kurią iškepė mokytoja Audronė Praškevičienė. Visa tai leido dar labiau suprasti, kokia brangi laisvė ir gimtinė, kaip jos trūko ištremtiesiems ir kaip svarbu, kad atmintis būtų gyva.

„Kai žmonės nėra abejingi vieni kitiems, jie kalba, o tai jau gerai“, –
teigė filosofas, eseistas, pedagogas, politikas ir visuomenės veikėjas Leonidas Donskis.