Tolerancijos ugdymo centras
„Kai žmonės nėra abejingi vieni kitiems, jie kalba, o tai jau gerai“, –
teigė filosofas, eseistas, pedagogas, politikas ir visuomenės veikėjas Leonidas Donskis.
Tolerancija – tai pakantumas, pagarba kitiems, pagalba, supratimas, kad kitas žmogus gali skirtis nuo mūsų, ir pripažinimas, kad jis turi teisę būti kitoks nei mes.
Tolerancijos ugdymo centro uždaviniai
Informuoti mokyklos ir vietinę bendruomenę apie centro veiklą, skatinti bendruomenės narius dalyvauti renginiuose tolerancijai ugdyti.
Organizuoti pamokas, paskaitas ir diskusijas tolerancijos temomis, ekskursijas, išvykas, susitikimus su įdomiais žmonėmis.
Bendradarbiauti su panašiais centrais rajone ir Lietuvoje.
Kėdainių šviesiojoje gimnazijoje veikiantis Tolerancijos ugdymo centro siekis – tolerantiška ir aktyvi gimnazijos bendruomenė, sauganti istorinę atmintį bei prisidedanti prie pilietiškos visuomenės kūrimo.
Koordinatoriai
Zita Rosteikienė
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
Asta Jakštienė
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
Vidmantas Širka
Istorijos mokytojas
Naudingos nuorodos
Tarptautinė komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti www.komisija.lt
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus http://www.jmuseum.lt
Tolerancijos ugdymo centro veikla
2023 metai
Birželio 14 – Gedulo ir vilties diena
Praeitis gyva, kol atmena kartos
„Pasakotojas nežino, kokį pasirinkti laiką – esamąjį
ar būtąjį, tarsi tai, kas praėjo, nebūtų praėję amžinai,
o tęstųsi tol, kol juos atmena kartos – ar tiktai vienas
metraštininkas.“
Nobelio premijos laureatas, kilęs iš Kėdainių krašto, Česlovas Milošas
Prieš 82 metus birželio 14 dieną lietuvių tauta išgyveno baisią tragediją – prasidėjo masiniai trėmimai. Minint Gedulo ir vilties dieną, gimnazijos Tolerancijos centro ir bibliotekos darbuotojų iniciatyva vyko renginys, skirtas suprasti, kokia didelė laisvės vertė, prisiminti ir tuos, kurie jos nesulaukė, bet paliko ryškų pėdsaką tautos istorijoje. Tokia yra tremtinė Adelė Dirsytė, buvusi Kėdainių gimnazijos mokinė, vėliau mokytoja ir sovietinių lagerių kankinė.
Pradėdama renginį gimnazijos kiemelyje, direktorė V. Liutkienė kvietė bendruomenės narius prisiminti savo artimuosius, kurie patyrė skaudžią tremtinio dalią. Istorijos mokytojas L. Mankus apžvelgė skaudžią lietuvių tremties istoriją, o viešnios Danguolė Gervytė ir Jūratė Tamošiūnaitė-Karašauskienė papasakojo, kaip sukūrė šiuolaikišką knygą apie Adelę Dirsytę, pasakojo apie tremtinės ir kankinės gyvenimą, tremtyje parengtą maldaknygę, kuri daugeliui tremtinių tapo dvasinės stiprybės šaltiniu.
Keletas knygos apie Adelę Dirsytę puslapių
Medžiagą knygos apie buvusią gimnazistę Adelę Dirsytę autorėms padėjo surinkti gimnazijos bibliotekininkė Judita Kišonaitė, kuri su kolege Rima Burbaite-Virkute gimnazijos bibliotekoje taip pat parengė ir parodą apie šią tremtinę.
Adelė Dirsytė išsiskyrė savo laikysena ir Dievo liudijimu. Ji ragino ir tremties drauges kurti maldeles ir jas užrašinėti ant medžio tošies gabalėlių ar cemento maišų atraižų. Taip parengė kelias maldaknyges. Geriausiai žinoma, išleista daugeliu kalbų, – „Marija gelbėk mus“, kurioje yra tokia dedikacija: „1953 m. vasario16 d. Tai viso būrelio dovana Lietuvai.“ Viena iš to būrelio merginų – Lionytė Eimontaitė.
Viena iš originalių Adelės Dirsytės ir jos draugių parašytų maldaknygių – gimnazijos raštinės vedėjos Daivos Motiejūnienės šeimos relikvija
Gimnazijos raštinės vedėja Daiva Motiejūnienė, kurios mama, anyta Lionytė ir kiti artimieji yra patyrę tremtinių dalią, parodė brangią šeimos relikviją – vieną iš tremtyje parašytų maldaknygių – mažytę rankraštinę knygelę, menančią tremtinių viltis ir patirtis Sibire. Be to, išsiaiškinome, kad Adelė Dirsytė giminystės ryšiais susijusi su mūsų bendruomenės narėmis apskaitininke Aukse Ragalinskiene-Dirsyte ir bibliotekininke Rima Burbaite-Virkute.
11 val. 59 min., kaip ir visoje Lietuvoje, gimnazijos bendruomenė ir svečiai pagerbė tremtinius tylos minute.
Mokytoja Adelė Dirsytė karo metais gimnazijos baigimo proga savo mokinėms dovanodavo po erškėtrožės žiedą sakydama: „Gražuolės rožės – lepšės, erškėtrožės – ištvermingos.“ Tegul šie jos žodžiai tampa ir mums visiems dvasinės stiprybės ir įsipareigojimo tėvynei paskata.
Po renginio kiemelyje 2-ų ir 3-ių klasių mokiniams vyko pamokos, kurias vedė knygos autorės Danguolė Gervytė ir Jūratė Tamošiūnaitė-Karašauskienė. Mokiniai sužinojo, kad tremtyje A. Dirsytė su savo mokinėmis parašė garsią visame pasaulyje tremtinių maldaknygę „Marija, gelbėk mus“, kuri paslaptingu būdu pasiekė laisvą pasaulį, buvo išversta ir dideliais tiražais išspausdinta užsienio kalbomis. Ji tapo priespaudos ir persekiojimo Sibire liudininke. Pamokose gimnazistai patys pabandė, kaip rašyti tekstą pienu (tokiu būdu slaptai informacijai perduoti naudojosi tremtiniai), sužinojo, kaip, naudojant grafinio dizaino technikas, galima sukurti knygos iliustracijas. Knygos autorės kalbėjo, koks svarbus atminties įamžinimas ir kad kiekvienas mokinys gali bandyti rinkti medžiagą ir kurti.
Kad įamžinti skaudžią istoriją svarbu, liudija ir mūsų mokinių darbai. Šiais metais, kaip ir kasmet, mūsų gimnazistai dalyvavo rašinių ir piešinių konkurse „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Padėkas gavo Tautvydas Jasinskas (2d) ir Austėja Markauskaitė (3e) bei gimnazistus ruošusios dailės mokytoja Jolanta Issa ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Zita Rosteikienė.
Akcija „Atminties neištremsi”
Birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną – po Sibirą ir kitas vietas išbarstyti dėl laisvės kovojusių mūsų artimųjų likimai sugrįžta lūpomis ir širdimis. Kėdainių kultūros centro kartu su LiJOT pakviesti, pagerbdami nuo sovietinio režimo nukentėjusius tautiečius, 1a klasės mokiniai kartu su istorijos mokytoju Vidmantu Širka dalyvavo vardų, pavardžių ir likimų skaitymuose, kurie vyko Kėdainių Knypavos aikštėje.
Akimirkos iš renginio ir pamokų
Pamokos apie holokaustą Lietuvoje
2023-06-08 3-ų klasių ir 2d bei 2e klasių gimnazistai dalyvavo integruotose anglų kalbos ir lietuvių kalbos ir literatūros pamokose apie holokaustą Lietuvoje. Anglų kalbos mokytojos Giedrės Streikės ir gimnazijos Tolerancijos centro iniciatyva Šviesiojoje gimnazijoje lankėsi savanorė Alexandra Impris iš Vilniaus Gaono žydų muziejaus.
Šiais metais minimas Vilniaus geto likvidavimo 80-metis, todėl integruotų pamokų tikslas – atskleisti, kokiomis sąlygomis gyveno ir ką patyrė tie, kurie prievarta atsidūrė Lietuvos getuose. Gimnazistai klausėsi paskaitos, diskutavo apie žydų gyvenimą getuose, dirbdami grupėmis ir atlikdami praktines užduotis, atsakinėjo į klausimus ir analizavo Zvi H. Kadushin, Esther Lurie ir nežinomų amžininkų nuotraukas, kuriose vaizduojamos žydų gyvenimo getuose akimirkos. Savanorė Alexandra žydų gyvenimą getuose įamžinusias fotografijas pasirinko neatsitiktinai: nuotraukos – jungtys, susiejančios Lietuvos getus Antrojo pasaulinio karo metais.
Gimnazistai sužinojo apie žydų gyvenimą Lietuvoje, jų gyvenimo sąlygas getuose, atlikdami praktines užduotis, išgirstą informaciją susiejo su per literatūros pamokas nagrinėtu I. Mero romanu „Lygiosios trunka akimirką“, apibendrindami darbus, diskutavo, kas sudėtingomis istorinėmis aplinkybėmis žmogui tampa dvasinės stiprybės šaltiniais. Mokiniai dalinosi įspūdžiais, kad tokia netradicinė pamoka – galimybė įtvirtinti anglų kalbos vartojimo įgūdžius, plėsti kultūrinį akiratį.
Respublikinė konferencija „Atmintis“
2023-04-28 mūsų gimnazistai: 3e klasės mokinė Austėja Puzinaitė ir 2d klasės mokinys Tautvydas Jasinskas, bei mokytojos Zita Rosteikienė ir Asta Jakštienė dalyvavo Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijoje vykusioje respublikinėje konferencijoje „Atmintis“, skirtoje Kėdainių krašto, Šeduvos ir Kauno žydų bendruomenėms atminti. Džiaugiamės mūsų mokinių parengtais ir pristatytais pranešimais: Austėja Puzinaitė rengė ir pristatė pranešimą apie kėdainiečių Ronderių šeimą „Kol atmena kartos“, o Tautvydas Jasinskas – pranešimą „Žydai Kėdainių šviesiojoje gimnazijoje“.
2022 metai
Lapkričio 16 – Tolerancijos diena
2022 m. Tolerancijos dienos akcija „Tolerancijos namas“
„Neretai priimama, kad daugelis vertybių, pavyzdžiui, laisvė, nepriklausomybė, demokratija ir kt., tarsi savaime egzistuoja, yra amžinos ir nekintamos. Ypač pastaruoju metu įsitikinome, kad tai labai trapios sąvokos, kurias puoselėti ir už kurias kovoti reikia kasdien. Prie šios kategorijos priskirčiau ir toleranciją“, – Tolerancijos dienos proga sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
1995 m. lapkričio 16 d. UNESCO paskelbė Tolerancijos diena, kuri minima daugelyje demokratinių šalių. Šių metų Tolerancijos dienos simboliu pasirinktas namas įprasmina idėją, jog žmonės gyvena visuomenėje kaip daugiabutyje, kur kaimynai skirtingi, bet tai netrukdo žmonėms bendrauti, gyventi kaimynystėje, tačiau kartais žmonių skirtingumas sukelia kitiems pyktį. Todėl visuomenėje būtina ugdyti toleranciją.
Tolerancijos dienos minėjimas gimnazijoje
Kėdainiai – daugiakultūris miestas, nuo seno garsėjęs tolerantiška dvasia. O kokie esame šiandien? Kokių iššūkių, kalbant apie toleranciją, kyla šiandieniniame globaliame pasaulyje? Gimnazijos Tolerancijos centro iniciatyva visų klasių mokiniai per pamokas, skirtas Tolerancijos dienai, žiūrėjo vokiečių kino kūrėjo Depe Danquart trumpametražį filmą Schwarzfahrer, 1994 m. apdovanotą „Oskaru“, diskutavo apie netolerancijos apraiškas ir pavojingą vadovavimąsi išankstinėmis stereotipinėmis nuostatomis. Dar viena Tolerancijos dienai skirta veikla – interviu su profesore I. Veisaite aptarimas. Gimnazistai, remdamiesi interviu, diskutavo, kodėl žodis „tolerancija“ yra sudėtinga sąvoka, svarstė, kaip nepasiduoti neapykantai istorinių katastrofų akivaizdoje, kuo neapykanta pavojinga žmogui, aptarė, kaip tolerancijos tema plėtojama programinės literatūros kūriniuose.
Pilietinė akcija „Atminties kelias“
Buvo vasara… Bet jau kvepėjo rudeniu… 1941- ųjų rudeniu… Į žemę krito obuoliai. Ražienos buvo aštrios, dygios… Kvepėjo rudeniu ir… mirtimi. 2076 Kėdainių bendruomenės žydai rudens nesulaukė… bet jų vardai liko įrašyti mūsų istorijoje. Jų auka mums primena taikos, tolerancijos – paties gyvenimo vertę.
Rugsėjo 23 d. – Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Šiais metais minėjome 81-uosius metus nuo Holokausto pradžios Lietuvoje. Gimnazijos Tolerancijos centro iniciatyva 2 klasių mokiniai dalyvavo pilietinėje akcijoje „Atminties kelias“. 2c, 2d, 2e mokiniai su mokytojomis A. Jakštiene, Z. Rosteikiene, V. Savickiene pėsčiomis nuėjo kelią, kuriuo į mirtį buvo varomi nekalti žmonės. Daukšių kaime prie masinės kapavietės gimnazistai skaitė žydų poetų eiles, atliko tiriamąsias užduotis: grupėse diskutavo apie žydų indėlį Lietuvos gyvenime, aiškinosi svarbių žydams simbolių prasmes. Kiti antrų klasių mokiniai su mokytojomis A. Šliažaite, D. Pabarčiene, A. Praškevičiene senamiestyje ieškojo žydų kultūrą menančių objektų, analizavo nuotraukas, kalbėjo apie daugiakultūrio miesto gyvenimą iki Antrojo pasaulinio karo pradžios.
2021 metai
Rugsėjo 23-osios – Lietuvos žydų genocido dienos – minėjimas
Rugsėjo 23-oji Lietuvos žydų genocido diena. Šiemet minima 80 metų nuo Holokausto pradžios, kai Lietuvos miestų ir miestelių gyventojų kaimynai žydai buvo ne tik išvaryti iš savo namų, bet ir žiauriai nužudyti. Holokausto tragedija palietė ir Kėdainių kraštą. Atmindami šią tragediją mūsų gimnazistai prisijungė prie pilietinės iniciatyvos „Atminties kelias“ – 1d klasės mokiniai rugsėjo 17 d. nuėjo Atminties kelią iki Daukšių kaime esančios Kėdainių žydų masinių žudynių vietos. O 2-ų klasių gimnazistai įgyvendino gimnazijos Tolerancijos centro pasiūlytą idėją nutiesti atminties gijas ir prisiminti žydų bendruomenės gyvenimą Kėdainiuose. Naudodamiesi senomis nuotraukomis ir tekstais-užuominomis, gimnazistai senamiestyje ieškojo žydų gyvenimą liudijančių vietų, o grįžę į klases informaciją apibendrino atlikdami kūrybines užduotis.
„Didžiausią nuostabą man sukėlė faktas, kad agurkus ir jų auginimo papročius į Kėdainius atvežė žydai. Beje, jei nebūčiau buvusi pamokoje, nebūčiau sužinojusi, kad žydiškai „Aš esu kėdainietis“ yra „Ich bin Keidaner“. Taigi ši pamoka man tikrai buvo naudinga ir esu laiminga bei didžiuojuos, kad gyvenu tokiame istoriją išsaugojusiame mieste. Labai gerai, kad mename ne tik Holokaustą ir bendrapiliečių žydų praradimą, bet ir sužinome apie jų gyvenimą.“
2a klasė prie sinagogų
2b klasė Žydų gatvėje
2c klasė prie Turtingųjų amatininkų ir mėsininkų sinagogos
2d klasė prie buvusios žydų spaustuvės
2e klasė atlieka užduotis
2021 m. spalio 24–28 d. istorijos mokytojas V. Širka žinias gilino Vilniuje vykusiame Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti ir Olga Lengyel instituto Niujorke (JAV) organizuotame tarptautiniame seminare „Mokymasis apie žmogaus teises, socialinį teisingumą ir Holokaustą“, kuriame didelis dėmesys buvo skirtas antisemitizmo problemoms Europoje nagrinėti, paliesta ir skaudi tema – lietuvių dalyvavimas vykdant Holokaustą. Seminaro dalyviai ne tik klausėsi lektorių, įsitraukė į aktyvias diskusijas, kūrė projektus apie įvairių mokyklų Tolerancijos centrų bendradarbiavimo galimybes, bet ir kartu su Lietuvos Respublikos Prezidentu G. Nausėda dalyvavo akcijoje „Atminties kelias“ ir nuėjo 5 km kelią nuo Nepriklausomybės aikštės Kaune iki IX-ojo forto.
Istorijos mokytojas V. Širka pilietinėje akcijoje „Atminties kelias“
Lapkričio 16-osios – Tarptautinės tolerancijos dienos – veiklos
Lapkričio 16-oji yra minima daugelyje demokratinių valstybių nuo 1995 m., kai UNESCO šią dieną paskelbė Tarptautine tolerancijos diena. Tarptautinė istorinio teisingumo komisija nuo 2003 metų kasmet inicijuoja šios dienos minėjimą. Šių metų Tolerancijos dienos simbolis – Tolerancijos miestas. Prie respublikinės akcijos, skirtos Tolerancijos dienai paminėti, prisijungė ir Šviesiosios gimnazijos gimnazistai. Tolerancijos centro koordinatoriai parengė medžiagą klasės valandėlei ir lietuvių kalbos ir literatūros pamoką „Baisiausia, kuo galima užkrėsti žmogų, yra neapykanta“, skirtą 11-12 klasių mokiniams, kurie pamokoje, skirtoje Tolerancijos dienai, aptarė interviu su literatūrologe ir teatrologe I. Veisaite.
Lietuvių kalbos ir literatūros pamoka apie toleranciją 3e klasėje ir 4a,b,c,d klasių grupėje
Klasių valandėlėse gimnazistai klausėsi žymių žmonių pasisakymų tolerancijos tema, diskutavo apie tolerancijos svarbą, problemas. Grupė mokinių su dailės mokytoja J. Issa sukūrė namelius, kuriuos kiekviena klasė įvairiai dekoravo, o vėliau sujungė į bendrą Tolerancijos miestą gimnazijos kiemelyje.
2a klasė prie Tolerancijos miesto
Pilietinio ugdymo pamokose istorijos mokytojas V. Širka kartu su 1-ų ir 2-ų klasių gimnazistais aptarė tolerancijos problemas Lietuvoje: diskutuota apie netoleranciją įvairių amžiaus grupių ir socialinių sluoksnių atžvilgiu, analizuota, kodėl visuomenėje vis dar gajūs stereotipai, svarstyti būdai, kaip spręsti diskriminacijos problemas.
Diskusija apie toleranciją 2b klasėje
Graži Gimnazistų tarybos iniciatyva – lapkričio 16 d. Gimnazistų taryba pakvietė bendruomenę į paskaitą apie toleranciją, kurią skaitė gimnazijos psichologė N. Virmauskė.
Paskaita apie toleranciją
1d klasės mokinė Austėja Jasikėnaitė dalyvavo Kėdainių rajono mokinių tarybos organizuotame renginyje „Tolerancija mus jungia“, kuriame penki „Gyvosios bibliotekos“ atstovai dalinosi savo gyvenimo istorijomis ir patirtimis, priklausant diskriminaciją patiriančioms visuomenės grupėmis.
Renginio „Tolerancija mus jungia“ akimirkos
Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena
Minėdami Sausio 13-ąją gimnazistai prisijungė prie pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“ ir gimnazijos languose uždegė žvakutes – atminties ir vilties simbolius. Taip pat visą savaitę istorijos mokytojas Vidmantas Širka 1-ų ir 2-ų klasių gimnazistams vedė pilietinio ugdymo pamokas, kurių metu diskutuota apie Lietuvos kelią į laisvę, peržiūrėta videomedžiaga, aptarta pasaulio valstybių reakcija į Sausio 13-osios įvykius. Savo mintis, kuo svarbi Laisvės gynėjų diena, mokiniai išsakė kūrybiniuose darbuose „Ką aš papasakočiau užsieniečiui apie Sausio 13-ąją?“, o gimnazijos kiemelyje veikė nuotraukų, leidinių apie Laisvės gynėjų dienos įvykius ir mokinių laiškų paroda, kurią paruošė bibliotekininkės J. Kišonaitė ir R. Burbaitė-Virkutė bei dailės mokytoja J. Issa kartu su mokiniais.
Akimirkos iš Sausio 13-osios minėjimo
Ištraukos iš mokinių kūrybinių darbų „Ką aš papasakočiau užsieniečiui apie Sausio 13-ąją?“
„Tai kovos už laisvę, žiauri, tamsi, krauju aplieta naktis. Ta naktis – lietuvių vienybės, stiprybės ir patriotizmo liudijimas.“
„Paprasti beginkliai žmonės tą naktį gynė nepriklausomybę – tai ir yra tikrasis didvyriškumas.“
„Tai diena, pakeitusi Lietuvos istoriją. Diena, kai daugelis, nepaisydami šalčio ir gresiančių pavojų, ėjo ginti Lietuvos laisvės. Sausio 13-oji – Lietuvos piliečių žygdarbį menanti data. Tai kovos už laisvę ir pergalės diena.“
PAMOKOS BIRŽELIO 14-AJAI, GEDULO IR VILTIES DIENAI, ATMINTI
Birželio 14 dieną gimnazijos 1, 2, 3 klasių gimnazistai dalyvavo integruotose lietuvių kalbos ir literatūros bei istorijos pamokose „Vilties žiedas“, skirtose Birželio 14-ajai, Gedulo ir vilties dienai, atminti.
Šiais metais minime 81–ąsias pirmųjų trėmimų metines, kada per vieną savaitę iš Lietuvos buvo ištremta apie 17 500 žmonių.
Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pasiūlė, kad šių metų pilietinės iniciatyvos simboliu taptų vilties gėlė. Daugelis ištremtų žmonių pateko į atšiaurias gyvenimo sąlygas, kuriose nebuvo tokių žydinčių pievų, kaip Lietuvoje. Todėl daugelio tremtinių ir politinių kalinių atsiminimuose gausu šiltų atsiminimų apie žalią spalvą, tėviškės laukų kvapus, mėlyną dangų – apie tai, ko tremtiniai itin ilgėjosi būdami toli nuo Tėvynės.
Baltos laukų ramunės ir mėlynos rugiagėlės – Lietuvos pievų žiedai. Balta ir mėlyna – vilties spalvos. Apie represijas ir taikos viltį ypač aktualu kalbėti šiandien, karo Ukrainoje kontekste, kai daugelis ukrainiečių priversti palikti tėvynę arba prievarta išvežami į Rusijos gilumą. Todėl geltona ir mėlyna – ir solidarumo su Ukrainos žmonėmis spalvos.
Gimnazistams buvo pasiūlyta iš anksto pasidomėti apie ištremtus į Sibirą, išvežtus į lagerius artimuosius: senelius, prosenelius bei kitus giminaičius, prisiminti mūsų šalies istoriją. Padedami dailės mokytojos Jolantos Issos mokiniai sukūrė vilties gėles ir, nors simbolinius mėlynų, baltų, geltonų spalvų gėlių žiedus plovė lietus ir ne visi jie pražydo gimnazijos kiemo pievelėje, klasėse jautriai skambėjo mokinių skaitomi tremtinių prisiminimai, pasakojimai apie savo artimuosius, patyrusius tremties kančias. Pamokose buvo aptariami istoriniai faktai, skaitomos juos iliustruojančios ištraukos iš knygų „Leiskit į tėvynę“, „Vaikystė Sibiro toliuose“ ir „Adelė Dirsytė“, analizuota tremtinių daina „Jei ne auksinės vasaros…“, dalintasi namine duona, kurią iškepė mokytoja Audronė Praškevičienė. Visa tai leido dar labiau suprasti, kokia brangi laisvė ir gimtinė, kaip jos trūko ištremtiesiems ir kaip svarbu, kad atmintis būtų gyva.
