Mūsų gimnazijos rūsiuose išspausdintai „Knygai nobažnystės krikščioniškos“ šįmet sukanka 370 metų. Šis veikalas pastaraisiais metais sulaukia deramo mokslininkų dėmesio, tačiau eilinių piliečių sąmonėje jo svarba neprilygsta Mažvydo ar Daukšos leidiniams. O be reikalo. Kokią vietą knyga užėmė XVII a. visuomenėje, kokia jo svarba šiandien? Apie tai rugsėjo 8 d. Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūriame centre diskutavo nuosekliai Kėdainių kultūros istorijos tematiką tyrinėjantys profesoriai Aivas Ragauskas, Raimonda Ragauskienė ir Deimantas Karvelis, šitaip pradėję puikią tradicinio festivalio „Radviliada“ programą. Pokalbį moderavęs istorikas R. Žirgulis lyg ir provokavo pašnekovus diskusijos formuluote „Ar Kėdainiai buvo lietuviškojo kultūrinio Radvilų modelio centras?“ Kėdainiai klausytojams išryškėjo kaip pažangus ir atviras miestas. Įspūdinga, kad knygą parengė vietinis lietuviškai kalbantis elitas, o didžiausio savo apimtimi to meto lietuviško veikalo leidyba užsiėmė specialiai gimnazijoje įsteigta spaustuvė. Sužinojome naujų faktų apie svarbiausią knygos autorių – Steponą Jaugelį Telegą, jo literatūrinį talentą. Jo paskyrimą Jonušui Radvilai, pirmą eiliuotą lietuvišką dedikaciją, rytojaus dieną pagaviai ir gyvai perskaitė teatralizuoto koncerto „Ant herbo kunigaikščio jo Mylistos” dalyviai. Kėdainių, Biržų V. Jakubėno muzikos mokyklų ir Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijos atstovų literatūrinė-muzikinė kompozicija pagal XVII a. kompozitorių muziką ir „Knygos nobažnystės krikščioniškos” bei kitus radviliados tematikos tekstus buvo įkvepiantis šeštadienio renginys.
Reikia tikėtis, kad plačiajai visuomenei, kasdieniams jos poreikiams skirta knyga, pasak prof. Karvelio, dar beveik netyrinėta teologine prasme, pamažu įaugs ir į mūsų sąmonę.
