2021 metai
Rugsėjo 23-osios – Lietuvos žydų genocido dienos – minėjimas
Rugsėjo 23-oji Lietuvos žydų genocido diena. Šiemet minima 80 metų nuo Holokausto pradžios, kai Lietuvos miestų ir miestelių gyventojų kaimynai žydai buvo ne tik išvaryti iš savo namų, bet ir žiauriai nužudyti. Holokausto tragedija palietė ir Kėdainių kraštą. Atmindami šią tragediją mūsų gimnazistai prisijungė prie pilietinės iniciatyvos „Atminties kelias“ – 1d klasės mokiniai rugsėjo 17 d. nuėjo Atminties kelią iki Daukšių kaime esančios Kėdainių žydų masinių žudynių vietos. O 2-ų klasių gimnazistai įgyvendino gimnazijos Tolerancijos centro pasiūlytą idėją nutiesti atminties gijas ir prisiminti žydų bendruomenės gyvenimą Kėdainiuose. Naudodamiesi senomis nuotraukomis ir tekstais-užuominomis, gimnazistai senamiestyje ieškojo žydų gyvenimą liudijančių vietų, o grįžę į klases informaciją apibendrino atlikdami kūrybines užduotis.
„Didžiausią nuostabą man sukėlė faktas, kad agurkus ir jų auginimo papročius į Kėdainius atvežė žydai. Beje, jei nebūčiau buvusi pamokoje, nebūčiau sužinojusi, kad žydiškai „Aš esu kėdainietis“ yra „Ich bin Keidaner“. Taigi ši pamoka man tikrai buvo naudinga ir esu laiminga bei didžiuojuos, kad gyvenu tokiame istoriją išsaugojusiame mieste. Labai gerai, kad mename ne tik Holokaustą ir bendrapiliečių žydų praradimą, bet ir sužinome apie jų gyvenimą.“
2a klasė prie sinagogų
2b klasė Žydų gatvėje
2c klasė prie Turtingųjų amatininkų ir mėsininkų sinagogos
2d klasė prie buvusios žydų spaustuvės
2e klasė atlieka užduotis
2021 m. spalio 24–28 d. istorijos mokytojas V. Širka žinias gilino Vilniuje vykusiame Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti ir Olga Lengyel instituto Niujorke (JAV) organizuotame tarptautiniame seminare „Mokymasis apie žmogaus teises, socialinį teisingumą ir Holokaustą“, kuriame didelis dėmesys buvo skirtas antisemitizmo problemoms Europoje nagrinėti, paliesta ir skaudi tema – lietuvių dalyvavimas vykdant Holokaustą. Seminaro dalyviai ne tik klausėsi lektorių, įsitraukė į aktyvias diskusijas, kūrė projektus apie įvairių mokyklų Tolerancijos centrų bendradarbiavimo galimybes, bet ir kartu su Lietuvos Respublikos Prezidentu G. Nausėda dalyvavo akcijoje „Atminties kelias“ ir nuėjo 5 km kelią nuo Nepriklausomybės aikštės Kaune iki IX-ojo forto.
Istorijos mokytojas V. Širka pilietinėje akcijoje „Atminties kelias“
Lapkričio 16-osios – Tarptautinės tolerancijos dienos – veiklos
Lapkričio 16-oji yra minima daugelyje demokratinių valstybių nuo 1995 m., kai UNESCO šią dieną paskelbė Tarptautine tolerancijos diena. Tarptautinė istorinio teisingumo komisija nuo 2003 metų kasmet inicijuoja šios dienos minėjimą. Šių metų Tolerancijos dienos simbolis – Tolerancijos miestas. Prie respublikinės akcijos, skirtos Tolerancijos dienai paminėti, prisijungė ir Šviesiosios gimnazijos gimnazistai. Tolerancijos centro koordinatoriai parengė medžiagą klasės valandėlei ir lietuvių kalbos ir literatūros pamoką „Baisiausia, kuo galima užkrėsti žmogų, yra neapykanta“, skirtą 11-12 klasių mokiniams, kurie pamokoje, skirtoje Tolerancijos dienai, aptarė interviu su literatūrologe ir teatrologe I. Veisaite.
Lietuvių kalbos ir literatūros pamoka apie toleranciją 3e klasėje ir 4a,b,c,d klasių grupėje
Klasių valandėlėse gimnazistai klausėsi žymių žmonių pasisakymų tolerancijos tema, diskutavo apie tolerancijos svarbą, problemas. Grupė mokinių su dailės mokytoja J. Issa sukūrė namelius, kuriuos kiekviena klasė įvairiai dekoravo, o vėliau sujungė į bendrą Tolerancijos miestą gimnazijos kiemelyje.
2a klasė prie Tolerancijos miesto
Pilietinio ugdymo pamokose istorijos mokytojas V. Širka kartu su 1-ų ir 2-ų klasių gimnazistais aptarė tolerancijos problemas Lietuvoje: diskutuota apie netoleranciją įvairių amžiaus grupių ir socialinių sluoksnių atžvilgiu, analizuota, kodėl visuomenėje vis dar gajūs stereotipai, svarstyti būdai, kaip spręsti diskriminacijos problemas.
Diskusija apie toleranciją 2b klasėje
Graži Gimnazistų tarybos iniciatyva – lapkričio 16 d. Gimnazistų taryba pakvietė bendruomenę į paskaitą apie toleranciją, kurią skaitė gimnazijos psichologė N. Virmauskė.
Paskaita apie toleranciją
1d klasės mokinė Austėja Jasikėnaitė dalyvavo Kėdainių rajono mokinių tarybos organizuotame renginyje „Tolerancija mus jungia“, kuriame penki „Gyvosios bibliotekos“ atstovai dalinosi savo gyvenimo istorijomis ir patirtimis, priklausant diskriminaciją patiriančioms visuomenės grupėmis.
Renginio „Tolerancija mus jungia“ akimirkos
Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena
Minėdami Sausio 13-ąją gimnazistai prisijungė prie pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“ ir gimnazijos languose uždegė žvakutes – atminties ir vilties simbolius. Taip pat visą savaitę istorijos mokytojas Vidmantas Širka 1-ų ir 2-ų klasių gimnazistams vedė pilietinio ugdymo pamokas, kurių metu diskutuota apie Lietuvos kelią į laisvę, peržiūrėta videomedžiaga, aptarta pasaulio valstybių reakcija į Sausio 13-osios įvykius. Savo mintis, kuo svarbi Laisvės gynėjų diena, mokiniai išsakė kūrybiniuose darbuose „Ką aš papasakočiau užsieniečiui apie Sausio 13-ąją?“, o gimnazijos kiemelyje veikė nuotraukų, leidinių apie Laisvės gynėjų dienos įvykius ir mokinių laiškų paroda, kurią paruošė bibliotekininkės J. Kišonaitė ir R. Burbaitė-Virkutė bei dailės mokytoja J. Issa kartu su mokiniais.
Akimirkos iš Sausio 13-osios minėjimo
Ištraukos iš mokinių kūrybinių darbų „Ką aš papasakočiau užsieniečiui apie Sausio 13-ąją?“
„Tai kovos už laisvę, žiauri, tamsi, krauju aplieta naktis. Ta naktis – lietuvių vienybės, stiprybės ir patriotizmo liudijimas.“
„Paprasti beginkliai žmonės tą naktį gynė nepriklausomybę – tai ir yra tikrasis didvyriškumas.“
„Tai diena, pakeitusi Lietuvos istoriją. Diena, kai daugelis, nepaisydami šalčio ir gresiančių pavojų, ėjo ginti Lietuvos laisvės. Sausio 13-oji – Lietuvos piliečių žygdarbį menanti data. Tai kovos už laisvę ir pergalės diena.“
PAMOKOS BIRŽELIO 14-AJAI, GEDULO IR VILTIES DIENAI, ATMINTI
Birželio 14 dieną gimnazijos 1, 2, 3 klasių gimnazistai dalyvavo integruotose lietuvių kalbos ir literatūros bei istorijos pamokose „Vilties žiedas“, skirtose Birželio 14-ajai, Gedulo ir vilties dienai, atminti.
Šiais metais minime 81–ąsias pirmųjų trėmimų metines, kada per vieną savaitę iš Lietuvos buvo ištremta apie 17 500 žmonių.
Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pasiūlė, kad šių metų pilietinės iniciatyvos simboliu taptų vilties gėlė. Daugelis ištremtų žmonių pateko į atšiaurias gyvenimo sąlygas, kuriose nebuvo tokių žydinčių pievų, kaip Lietuvoje. Todėl daugelio tremtinių ir politinių kalinių atsiminimuose gausu šiltų atsiminimų apie žalią spalvą, tėviškės laukų kvapus, mėlyną dangų – apie tai, ko tremtiniai itin ilgėjosi būdami toli nuo Tėvynės.
Baltos laukų ramunės ir mėlynos rugiagėlės – Lietuvos pievų žiedai. Balta ir mėlyna – vilties spalvos. Apie represijas ir taikos viltį ypač aktualu kalbėti šiandien, karo Ukrainoje kontekste, kai daugelis ukrainiečių priversti palikti tėvynę arba prievarta išvežami į Rusijos gilumą. Todėl geltona ir mėlyna – ir solidarumo su Ukrainos žmonėmis spalvos.
Gimnazistams buvo pasiūlyta iš anksto pasidomėti apie ištremtus į Sibirą, išvežtus į lagerius artimuosius: senelius, prosenelius bei kitus giminaičius, prisiminti mūsų šalies istoriją. Padedami dailės mokytojos Jolantos Issos mokiniai sukūrė vilties gėles ir, nors simbolinius mėlynų, baltų, geltonų spalvų gėlių žiedus plovė lietus ir ne visi jie pražydo gimnazijos kiemo pievelėje, klasėse jautriai skambėjo mokinių skaitomi tremtinių prisiminimai, pasakojimai apie savo artimuosius, patyrusius tremties kančias. Pamokose buvo aptariami istoriniai faktai, skaitomos juos iliustruojančios ištraukos iš knygų „Leiskit į tėvynę“, „Vaikystė Sibiro toliuose“ ir „Adelė Dirsytė“, analizuota tremtinių daina „Jei ne auksinės vasaros…“, dalintasi namine duona, kurią iškepė mokytoja Audronė Praškevičienė. Visa tai leido dar labiau suprasti, kokia brangi laisvė ir gimtinė, kaip jos trūko ištremtiesiems ir kaip svarbu, kad atmintis būtų gyva.
