2023-11-16
Lapkričio 16 – Tolerancijos diena
2023 m. Tolerancijos dienos minėjimas gimnazijoje
Tolerancijos žibintų kūrimas ir paroda
2023 metų Tolerancijos dienos idėja – Tolerancijos žibintas. Šviesa asocijuojasi su gėriu, pozityvumu. Pasaulyje vykstant kariniams konfliktams, svarbi tampa mintis, jog šviesa turi nugalėti tamsą. Todėl šių metų simbolis – Tolerancijos žibintas – skirtas skleisti toleranciją, pakantumą – gėrį, kuris turi įveikti blogį.
1-4 gimnazistų klasės sukūrė Tolerancijos žibintus, kurie buvo demonstruojami gimnazijos kiemelyje (koordinatorė – dailės mokytoja Jolanta Issa). O popierinius žibintus ant kabinetų durų papuošė mokinių išsakytos mintys apie toleranciją (idėjos autorė – psichologė N. Virmauskė). Mokinių darbai įprasmino poeto Vytauto Mačernio žodžius, jog „kiekvienas nešam sielą lyg žibintą“.
Pamokos, skirtos Tolerancijos dienai
Gimnazijos Tolerancijos centras pakvietė 1-4 klasių mokinius per lietuvių kalbos ir literatūros (mokytojos Z. Rosteikienė, A. Jakštienė, V. Savickienė, D. Pabarčienė, A. Šliažaitė, A. Praškevičienė) pamokas, skirtas Tolerancijos dienai, kalbėti apie žmonių tarpusavio santykius, netolerancijos atvejus, stebėti filmus: vokiečių kino kūrėjo Depe Danquart trumpametražį filmą Schwarzfahrer, interviu su profesore I. Veisaite ir filmo „Pasaulio teisuoliai“ ištraukas, pasakojančias apie vieną žydų gelbėtojų šeimą. Taip pat šią savaitę etikos (socialinė pedagogė J. Baltramiejūnė), psichologijos (psichologė N. Virmauskė) ir pilietiškumo ugdymo (mokytojas V. Širka) pamokos buvo skirtos diskusijoms apie toleranciją. Mokiniai aptarė pavyzdžius, susijusius su totalitarinių valstybių istorija, šių dienų aktualijas bei diskutavo apie skirtingus žmonių elgesio motyvus – išankstines nuostatas ir paskatas pasiaukoti – kasdieninėse ir sudėtingose situacijose, kai reikia rinktis: susitaikyti ar priešintis blogiui.
Pasaulio tautų teisuolio medalis, kuriame įrašyti žodžiai: „Išgelbėjęs vieną gyvybę – išgelbėjai visą pasaulį.“ Yad Vashem, Holokausto memorialinio muziejaus Jeruzalėje, 2019 m. sausio 1 d. pateikė duomenis, kad Teisuolių sąraše yra 24811 žmonių, iš jų – 891 Lietuvos piliečiai (informacija iš Vikipedijos).
Gimnazistų tarybos inicijuota diskusija
Gimnazistų tarybos inicijuotoje diskusijoje dalyvavo visų klasių atstovai. Gimnazistai diskutavo, ką jiems reiškia tolerancija, ar ji gali būti rizikinga, ar lengva būti tolerantiškam, ką daryti, kai žmonių vertybės nesutampa, svarstė, ar mūsų gimnazijos bendruomenė yra tolerantiška. Diskusijos apie toleranciją vyko ir per klasių valandėles, kur mokiniai galėjo žaisti vaidmenų žaidimus, skatinančius kalbėti apie stereotipinių nuostatų poveikį visuomenei.
2023-09-22
Nuo 1994-ųjų metų Lietuvoje minima Rugsėjo 23-ioji, susijusi su Vilniaus geto likvidavimu, kai dalis geto gyventojų iš karto buvo nužudyti, o dalis – išvežti į nacių koncentracijos stovyklas lėtai mirčiai. Šiais metais minime 80-metį nuo Vilniaus geto sunaikinimo, įvykusio 1943 m. rugsėjo 23 dieną. Akciją „Atminties kelias“ inicijuoja Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti.
Šiemet Kėdainių šviesiosios gimnazijos Tolerancijos ugdymo centras, kaip ir kasmet, pakvietė mokinius Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną paminėti dalyvaujant pilietinėje iniciatyvoje „Atminties kelias“.
Šia iniciatyva siekiama aplankyti masines žydų žūties vietas, nueiti pėsčiomis kelią, kuriuo į mirtį buvo varomi nekalti žmonės. 2-ų klasių gimnazistai su mokytojais Z. Rosteikiene, A. Jakštiene, V. Maksimec ir V. Širka prisijungė prie kitų rajono mokyklų mokinių bei mokytojų ir dalyvavo „Atminties kelio“ eisenoje, skirtoje Lietuvos žydų holokausto aukų dienai paminėti.
Tarpinėse stotelėse mokiniai, pasiskirstę grupelėmis, skaitė duotą medžiagą, diskutavo ir atliko užduotis apie Kėdainiuose gyvenusią žydų bendruomenę, kurios ištakos siekia XVII a., bei jos tragišką lemtį. Daukšių kaime ant Smilgos upelio kranto Kėdainių miesto mokyklų mokiniai garsiai perskaitė nužudytų vaikų vardus.
Viena – mokykloje per istorijos pamoką išgirsti, kita – patiems būti žudynių vietoje, išgirsti žmonių, kuriuos palietė Holokaustas, vardus, patiems juos garsiai ištarti.
Ne vienas gimnazistas iš šio žygio grįžo susimąstęs, geriau supratęs, kokią skaudžią patirtį mena Daukšių kaimo beržai, kokią svarbią atmintį saugo kuklus paminklas aukoms. Yra sakoma: jei žmogus pamirštas, jis miršta antrą sykį. Svarbu atminti. Ne mažiau svarbu neleisti, jog tai pasikartotų.
Birželio 14 – Gedulo ir vilties diena
Praeitis gyva, kol atmena kartos
„Pasakotojas nežino, kokį pasirinkti laiką – esamąjį
ar būtąjį, tarsi tai, kas praėjo, nebūtų praėję amžinai,
o tęstųsi tol, kol juos atmena kartos – ar tiktai vienas
metraštininkas.“
Nobelio premijos laureatas, kilęs iš Kėdainių krašto, Česlovas Milošas
Prieš 82 metus birželio 14 dieną lietuvių tauta išgyveno baisią tragediją – prasidėjo masiniai trėmimai. Minint Gedulo ir vilties dieną, gimnazijos Tolerancijos centro ir bibliotekos darbuotojų iniciatyva vyko renginys, skirtas suprasti, kokia didelė laisvės vertė, prisiminti ir tuos, kurie jos nesulaukė, bet paliko ryškų pėdsaką tautos istorijoje. Tokia yra tremtinė Adelė Dirsytė, buvusi Kėdainių gimnazijos mokinė, vėliau mokytoja ir sovietinių lagerių kankinė.
Pradėdama renginį gimnazijos kiemelyje, direktorė V. Liutkienė kvietė bendruomenės narius prisiminti savo artimuosius, kurie patyrė skaudžią tremtinio dalią. Istorijos mokytojas L. Mankus apžvelgė skaudžią lietuvių tremties istoriją, o viešnios Danguolė Gervytė ir Jūratė Tamošiūnaitė-Karašauskienė papasakojo, kaip sukūrė šiuolaikišką knygą apie Adelę Dirsytę, pasakojo apie tremtinės ir kankinės gyvenimą, tremtyje parengtą maldaknygę, kuri daugeliui tremtinių tapo dvasinės stiprybės šaltiniu.
Keletas knygos apie Adelę Dirsytę puslapių
Medžiagą knygos apie buvusią gimnazistę Adelę Dirsytę autorėms padėjo surinkti gimnazijos bibliotekininkė Judita Kišonaitė, kuri su kolege Rima Burbaite-Virkute gimnazijos bibliotekoje taip pat parengė ir parodą apie šią tremtinę.
Adelė Dirsytė išsiskyrė savo laikysena ir Dievo liudijimu. Ji ragino ir tremties drauges kurti maldeles ir jas užrašinėti ant medžio tošies gabalėlių ar cemento maišų atraižų. Taip parengė kelias maldaknyges. Geriausiai žinoma, išleista daugeliu kalbų, – „Marija gelbėk mus“, kurioje yra tokia dedikacija: „1953 m. vasario16 d. Tai viso būrelio dovana Lietuvai.“ Viena iš to būrelio merginų – Lionytė Eimontaitė.
Viena iš originalių Adelės Dirsytės ir jos draugių parašytų maldaknygių – gimnazijos raštinės vedėjos Daivos Motiejūnienės šeimos relikvija
Gimnazijos raštinės vedėja Daiva Motiejūnienė, kurios mama, anyta Lionytė ir kiti artimieji yra patyrę tremtinių dalią, parodė brangią šeimos relikviją – vieną iš tremtyje parašytų maldaknygių – mažytę rankraštinę knygelę, menančią tremtinių viltis ir patirtis Sibire. Be to, išsiaiškinome, kad Adelė Dirsytė giminystės ryšiais susijusi su mūsų bendruomenės narėmis apskaitininke Aukse Ragalinskiene-Dirsyte ir bibliotekininke Rima Burbaite-Virkute.
11 val. 59 min., kaip ir visoje Lietuvoje, gimnazijos bendruomenė ir svečiai pagerbė tremtinius tylos minute.
Mokytoja Adelė Dirsytė karo metais gimnazijos baigimo proga savo mokinėms dovanodavo po erškėtrožės žiedą sakydama: „Gražuolės rožės – lepšės, erškėtrožės – ištvermingos.“ Tegul šie jos žodžiai tampa ir mums visiems dvasinės stiprybės ir įsipareigojimo tėvynei paskata.
Po renginio kiemelyje 2-ų ir 3-ių klasių mokiniams vyko pamokos, kurias vedė knygos autorės Danguolė Gervytė ir Jūratė Tamošiūnaitė-Karašauskienė. Mokiniai sužinojo, kad tremtyje A. Dirsytė su savo mokinėmis parašė garsią visame pasaulyje tremtinių maldaknygę „Marija, gelbėk mus“, kuri paslaptingu būdu pasiekė laisvą pasaulį, buvo išversta ir dideliais tiražais išspausdinta užsienio kalbomis. Ji tapo priespaudos ir persekiojimo Sibire liudininke. Pamokose gimnazistai patys pabandė, kaip rašyti tekstą pienu (tokiu būdu slaptai informacijai perduoti naudojosi tremtiniai), sužinojo, kaip, naudojant grafinio dizaino technikas, galima sukurti knygos iliustracijas. Knygos autorės kalbėjo, koks svarbus atminties įamžinimas ir kad kiekvienas mokinys gali bandyti rinkti medžiagą ir kurti.
Kad įamžinti skaudžią istoriją svarbu, liudija ir mūsų mokinių darbai. Šiais metais, kaip ir kasmet, mūsų gimnazistai dalyvavo rašinių ir piešinių konkurse „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Padėkas gavo Tautvydas Jasinskas (2d) ir Austėja Markauskaitė (3e) bei gimnazistus ruošusios dailės mokytoja Jolanta Issa ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Zita Rosteikienė.
Akcija „Atminties neištremsi”
Birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną – po Sibirą ir kitas vietas išbarstyti dėl laisvės kovojusių mūsų artimųjų likimai sugrįžta lūpomis ir širdimis. Kėdainių kultūros centro kartu su LiJOT pakviesti, pagerbdami nuo sovietinio režimo nukentėjusius tautiečius, 1a klasės mokiniai kartu su istorijos mokytoju Vidmantu Širka dalyvavo vardų, pavardžių ir likimų skaitymuose, kurie vyko Kėdainių Knypavos aikštėje.
Akimirkos iš renginio ir pamokų
Pamokos apie holokaustą Lietuvoje
2023-06-08 3-ų klasių ir 2d bei 2e klasių gimnazistai dalyvavo integruotose anglų kalbos ir lietuvių kalbos ir literatūros pamokose apie holokaustą Lietuvoje. Anglų kalbos mokytojos Giedrės Streikės ir gimnazijos Tolerancijos centro iniciatyva Šviesiojoje gimnazijoje lankėsi savanorė Alexandra Impris iš Vilniaus Gaono žydų muziejaus.
Šiais metais minimas Vilniaus geto likvidavimo 80-metis, todėl integruotų pamokų tikslas – atskleisti, kokiomis sąlygomis gyveno ir ką patyrė tie, kurie prievarta atsidūrė Lietuvos getuose. Gimnazistai klausėsi paskaitos, diskutavo apie žydų gyvenimą getuose, dirbdami grupėmis ir atlikdami praktines užduotis, atsakinėjo į klausimus ir analizavo Zvi H. Kadushin, Esther Lurie ir nežinomų amžininkų nuotraukas, kuriose vaizduojamos žydų gyvenimo getuose akimirkos. Savanorė Alexandra žydų gyvenimą getuose įamžinusias fotografijas pasirinko neatsitiktinai: nuotraukos – jungtys, susiejančios Lietuvos getus Antrojo pasaulinio karo metais.
Gimnazistai sužinojo apie žydų gyvenimą Lietuvoje, jų gyvenimo sąlygas getuose, atlikdami praktines užduotis, išgirstą informaciją susiejo su per literatūros pamokas nagrinėtu I. Mero romanu „Lygiosios trunka akimirką“, apibendrindami darbus, diskutavo, kas sudėtingomis istorinėmis aplinkybėmis žmogui tampa dvasinės stiprybės šaltiniais. Mokiniai dalinosi įspūdžiais, kad tokia netradicinė pamoka – galimybė įtvirtinti anglų kalbos vartojimo įgūdžius, plėsti kultūrinį akiratį.
Respublikinė konferencija „Atmintis“
2023-04-28 mūsų gimnazistai: 3e klasės mokinė Austėja Puzinaitė ir 2d klasės mokinys Tautvydas Jasinskas, bei mokytojos Zita Rosteikienė ir Asta Jakštienė dalyvavo Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijoje vykusioje respublikinėje konferencijoje „Atmintis“, skirtoje Kėdainių krašto, Šeduvos ir Kauno žydų bendruomenėms atminti. Džiaugiamės mūsų mokinių parengtais ir pristatytais pranešimais: Austėja Puzinaitė rengė ir pristatė pranešimą apie kėdainiečių Ronderių šeimą „Kol atmena kartos“, o Tautvydas Jasinskas – pranešimą „Žydai Kėdainių šviesiojoje gimnazijoje“.
