Mokinių mokslinė draugija

Mokslinės draugijos veikla

Projektas „Ateities inžinerija“

Kėdainių šviesioji gimnazija yra viena iš mokyklų, dalyvaujančių projekte „Ateities inžinerija“, kurį inicijuoja VGTU. AI platforma yra skirta tiems, kuriuos domina šiuolaikinė techninė kūryba, kurie nori išmokti efektyvių šiuolaikinių technologijų pagalba sukurti savo sumanytą išmanų įtaisą, detalę ar programėlę, parengti verslo planą, ištirti savo gyvenamąją aplinką ir parengti siūlymus jos gerinimui.

AI platforma siūlo nemokamą nuotolinę prieigą prie metodinės mokomosios medžiagos, šiuolaikinės inžinerijos įrankių, konsultacijų ir technologinių paslaugų, organizuoja kontaktines kūrybines dirbtuves mokyklose ir VGTU laboratorijose, darbų peržiūras ir konkursus. Tai leidžia mokiniams patobulėti šiuolaikinių technologijų srityje.

Vienas iš projektų, kuriuos atlieka Kėdainių šviesiosios gimnazijos mokiniai, yra „Žalioji energetika“. Jam vadovauja mokytoja ekspertė Daiva Ivaškevičienė ir mokytoja metodininkė Irma Krivickienė. Projekto dalyviai – 3 kl. mokiniai: V. Liberytė, G. Maleševičiūtė, E. Maleševičiūtė, J. Medekšaitė, E. Brazinskaitė, L. Butrimavičius. Darbo tikslas – pagaminti Saulės energijos kolektorių , „Išmaniąją spintelę“, kuri turės USB ir bus naudojama mobiliesiems telefonams pakrauti bei „Švyturį“, kuris, naudodamas Saulės energiją, skleis šviesą visą parą.

Mokiniai jau dalyvavo VGTU organizuojamose kūrybinėse dirbtuvėse AI rudens (2019-11-21) ir žiemos (2020-02-27) sesijose, buvo aprūpinti reikiama įranga projektui, konsultavosi su dr. A. Rotmanu ir gavo vertingų patarimų. Darbas dar kol kas nebaigtas, jo pristatymas vyks pavasario sesijos metu gegužės mėn.

Projektas „Vaisių ir daržovių cukringumo nustatymas lašeliniu būdu“ (2020 m. sausis)

                             1d klasės mokinė Karilės Laucytė parengė projektą „Vaisių ir daržovių cukringumo nustatymas lašeliniu būdu“. Darbo tikslas – nustatyti ir palyginti pasirinktų vaisių ir daržovių cukringumą. Cukringumui nustatyti pasirinkti  šie produktai: morka, bulvė, burokėlis, vynuogės, obuolys. Buvo pagaminti skirtingos koncentracijos sacharozės tirpalai, išspaustos sultys, į skirtingas sacharozės tirpalo koncentracijas lašinta po 2 lašus išspaustų vaisių ir daržovių sulčių.  Norint nustatyti vaisių ir daržovių cukringumą, stebėtas įlašinto lašo judėjimas. Kai cukraus, išgauto iš vaisių ar daržovių, koncentracija buvo mažesnė už cukraus tirpalo, tai lašas leidosi žemyn, o kai lašas laikėsi paviršiuje (arba tik vos leidosi), tai sulčių koncentracija buvo tokia pati kaip cukraus tirpalo. Nustačius tirtų produktų cukringumą, išsiaiškinta, kad daugiausiai angliavandenių turi vynuogės (45%), burokėliai (30%,) o mažiausiai bulvės (20%) ir morkos 15%.

Kaip nurodo mokslininkai, vaisiai ir daržovės turi daug skaidulų, kurios lėtina vaisiuose ir daržovėse esančio cukraus pasisavinimą. Būtent šios skaidulos ir užtikrina, kad cukrus iš vaisių į kraują patektų lėčiau, negu, pavyzdžiui, cukrus iš saldumynų. Saldumynai neturi nei skaidulų, nei vitaminų, nei antioksidantų. Todėl suvalgius desertui, pavyzdžiui, torto gabalėlį cukraus kiekis kraujyje pakils labai greitai. Taigi, vaisiai ir daržovės yra sveikas, vitaminų, mineralų ir skaidulų gausus produktas, kuris turi būti kasdieniame mitybos racione.

Konkursas „Drauge nugalėsime bakterijų atsparumą antibiotikams“  2019 m. lapkritis

 

3b klasės gimnazistės Viltė Liberytė ir Kamilė Raubaitė dalyvavo Kauno apskrities gimnazinių klasių moksleivių konkurse „Drauge nugalėsime bakterijų atsparumą antibiotikams“ ir skaitė pranešimą. Viltė ir Kamilė ne tik išanalizavo literatūros šaltinius apie bakterijų sąveiką su antibiotikais, bet ir atliko tiriamąjį darbą, kuriuo nustatė natūralių priemonių antibakterinį poveikį bei palygino jį su sintetinių antibiotikų poveikiu bakterijoms. Gydant bakterijų sukeltas infekcijas antibiotikais, dauguma bakterijų žūva arba nebesugeba daugintis, tačiau dalis gali išgyventi ir įgyti atsparumą: šios bakterijos turi išskirtinį gebėjimą genetiškai keistis ir prisitaikyti. Vartodami antibiotikus, mes skatiname bakterijas kurti priešnuodžius. Vertinimo komisijos merginų darbas buvo įvertintas kaip vienas išradingiausių ir įdomiausių. Kamilę ir Viltę konsultavo biologijos mokytojos ir sveikatos priežiūros specialistė Giedrė.

Sėkmė dr. Bronislovo Lubio vardo 5-ajame respublikiniame chemijos konkurse

2019 m. lapkričio 7 d. Jonavos Senamiesčio gimnazijoje vyko jau tradiciniu tapęs dr. Bronislovo Lubio vardo 5-asis respublikinis chemijos konkursas, į kurį suvažiuoja dalyviai iš visos Lietuvos mokyklų. Jame, kaip ir kasmet, dalyvavo Kėdainių šviesiosios gimnazijos komanda. Ją sudarė Aistė Starkauskaitė (1a kl.), Agnė Virkutytė (1a kl.), Gustas Buinovskij (2b kl.) ir Laimis Jurkėnas (2d kl.) Pirmiausia mokiniai išbandė savo jėgas komandinėje užduotyje – turėjo dalyvauti protmūšyje, paskui atliko praktinį darbą porose ir individualiai sprendė teorines užduotis.
Mūsų komandai sėkmė šypsojosi – ji užėmė antrąją vietą. Atskirai apdovanoti ir Aistė Starkauskaitė bei Laimis Jurkėnas, kurie savo amžiaus grupėse geriausiai iš visų atliko teorines užduotis.

2019 m. gegužės 3 d. Šviesiojoje gimnazijoje vyko įdomiosios chemijos popietė. Šis renginys – tai 3b kl. mokinės Gretos Butkevičiūtės projekto, kurio tikslas sudominti moksleivius chemijos dalyku, praktinė dalis. Į projektą „Mokslo populiarinimo veiklų organizavimas Kėdainių šviesiosios gimnazijos MMD chemijos sekcijoje“ buvo įtraukta 12 antrų klasių mokinių. Popietės metu jie demonstravo bandymus bendruomenės nariams. Stebintieji turėjo galimybę išvysti ugnikalnio išsiveržimą, ugnelių žaižaravimą, kristalų augimą, tačiau labiausiai visus sužavėjo degančios rankos.

Šį įvykį užfiksavo ir filmuką sukūrė Milda Augustaitytė.

Plačiau apie tai šiame video

Gegužės 3 d. Šviesiojoje gimnazijoje vyko įdomiosios chemijos popietė. Šis renginys – tai 3b kl. mokinės Gretos Butkevičiūtės projekto, kurio tikslas sudominti moksleivius chemijos dalyku, praktinė dalis. Į projektą „Mokslo populiarinimo veiklų organizavimas Kėdainių šviesiosios gimnazijos MMD chemijos sekcijoje“ buvo įtraukta 12 antrų klasių mokinių. Popietės metu jie demonstravo bandymus bendruomenės nariams. Stebintieji turėjo galimybę išvysti ugnikalnio išsiveržimą, ugnelių žaižaravimą, kristalų augimą, tačiau labiausiai visus sužavėjo degančios rankos. Šį įvykį užfiksavo ir filmuką sukūrė Milda Augustaitytė.

Posted by Kėdainių šviesioji gimnazija on 2017 m. gegužės 17 d., trečiadienis

Gimnazistai akademiko J. Janickio chemijos konkurse KTU 

2019 m. gegužės 3 d. Kėdainių šviesiosios gimnazijos 1-4 klasių mokiniai dalyvavo akademiko Jono Janickio chemijos konkurse. Konkursas organizuojamas kiekvienais metais visos respublikos mokiniams. Jis vyksta KTU cheminės technologijos fakultete.

Pirmoje konkurso dalyje mokiniai atlieka teorines chemijos užduotis. Po to dalyvauja ekskursijoje, kurios metu susipažįsta su cheminės technologijos fakultetu. Jie turi galimybę pasidomėti specialybėmis, kurias galima įgyti studijuojant cheminės technologijos fakultete, pabendrauti su studentais, dėstytojais ir išklausyti jų nuomonę. Tai praplečia akiratį, leidžia apsispręsti pasirenkant karjeros kelią. Paskelbus pirmos dalies rezultatus, daugiausia taškų surinkusieji atlieka antros dalies užduotį – praktinį darbą. Į antrą dalį pateko 1d kl. mokinys Laimis Jurkėnas ir 4b kl. mokinys Mykolas Jerutis. Suvedus galutinius rezultatus, 1d kl. mokinys Laimis Jurkėnas užėmė 3 vietą.

Dalyvavimas XII kasmetinio Europos mokinių darbų, skirtų DNR dienai paminėti, nacionaliniame etape (2019 04 25) 

Mokinės Rugilė Giedraitytė (mokytojos V. Savickienė, I. Ragožienė) ir Vaiva Jakštaitė (mokytojos A. Jakštienė, B. Petraitienė) dalyvavo Lietuvos žmogaus genetikos draugijos organizuojamame nacionaliniame DNR rašinio konkurso nacionaliniame etape. Mokinės rėmėsi  turimomis biologijos žiniomis apie Hantingtono  ligą, bandė  atskleisti šios ligos pasekmes žmonėms. Gimnazistės apdovanotos Vilniaus universiteto Žmogaus genomo tyrimų centro padėkos raštais.

Tarptautinė jaunųjų mokslininkų konferencija „Iššūkis tyrėjams“ (2019 04 18)

Tarptautinėje jaunųjų mokslininkų konferencijoje „Iššūkis tyrėjams“ pranešimą pagal savo teorinį – tiriamąjį darbą „Nitratų ir vitamino C tyrimas šeimos ūkyje augintose ir pirktose prekybos centre daržovėse“ skaitė Ema Dmukauskaitė. Mokinė analizavo mokslinę literatūrą apie nitratų ir vitamino C kaupimąsi daržovėse, šių medžiagų poveikį žmogaus organizmui, ištyrė nitratų ir vitamino C kiekį savo ūkyje augintose ir prekybos centruose pirktose daržovėse, analizavo ryšį tarp nitratų ir vitamino C kiekio kitimo sandėliuojamose daržovėse. Emos pranešimas pateko į geriausių ir įdomiausių pranešimų penketuką.

Emai padėjo pasiruošti biologijos mokytoja B. Petraitienės leo.

Sėkmė respublikinėje chemijos olimpiadoje

2019 m. kovo 7-9 d. Vilniuje vyko 57-sios Lietuvos mokinių chemijos olimpiados šalies etapas. Jame dalyvavo ir Kėdainių šviesiosios gimnazijos mokiniai: Laimis Jurkėnas (1d kl.), Martynas Kiela (3e kl.) ir Mykolas Jerutis (4 b kl.). Olimpiados užduotys sudarytos  iš dviejų dalių: teorinės, kai mokiniai sprendžia uždavinius, ir praktinės, kai reikia atlikti nurodytą praktikos darbą pagal aprašymą ir atsakyti į pateiktus klausimus. Suvedus rezultatus, paaiškėjo, kad pirmą vietą tarp devintokų užėmė Kėdainių šviesiosios gimnazijos 1d kl. mokinys Laimis Jurkėnas.

Brandos darbas „Bakterijų atsparumas natūraliems antibiotikams“ (2019 m. kovas)

4a kl. mokinės Egidijos Satkevičiūtės brandos darbo „Bakterijų atsparumas natūraliems antibiotikams“ tikslas – ištirti bakterijų atsparumą natūraliems antibiotikams. Buvo bandoma išsiaiškinti, kokie natūralūs antibiotikai daro didžiausią poveikį bakterijoms ir nustatyti, kokios natūralių antibiotikų koncentracijos veikia efektyviausiai. Pasėtos bakterijos Petri lėkštelėje. Išgryninta viena bakterijų kultūra. Bakterijų mėginiai paveikti pasirinktais natūraliais antibiotikais: česnaku, citrina, arbatmedžių aliejumi, medumi. Tyrimo metu nustatyta, kad efektyviausi natūralūs antibiotikai yra citrina ir česnakas, o baktericidinis poveikis stiprėja didėjant preparato koncentracijai mišinyje.

Edukacinė patyriminė išvyka į UAB „Thermo Fischer Scientific Baltics“  2019 m.  balandis

UAB „Thermo Fischer Scientific Baltics“ kuria ir gamina molekulinės biologijos produktus, skirtus gyvybės mokslų tyrimams ir diagnostikai. Šie produktai eksportuojami į daugiau kaip 80 pasaulio šalių. Viešnagėje gimnazistai susipažino su vienos didžiausių pasaulio bendrovės „Thermo Fischer Scientific“ vykdoma veikla, perspektyvomis įsidarbinti įmonėje, turėjo galimybę stebėti įrangos, skirtos moksliniams tyrimams, demonstraciją, atlikti praktikos darbą vienoje iš mokslinių laboratorijų. Mikrobiologijos tyrimų laboratorijoje mokiniai atliko praktijos darbą: tyrė įvairių fermentų aktyvumą skirtingose pH terpėse.

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“

2019 m. rugsėjo 13 d. grupė 3 klasės Kėdainių šviesiosios gimnazijos mokinių dalyvavo mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ renginiuose KTU. Šis festivalis yra didžiausias mokslo populiarinimo renginys Lietuvoje, vykstantis šešiolikoje miestų ir rajonų.

Mokiniai dalyvavo veiklose KTU cheminės technologijos fakultete maisto mokslo ir technologijų katedroje. Jie išklausė teorinę paskaitą „Rask molekules maiste“, kurioje daug sužinojo apie baltymus ir kiaušinio sudėtį. Po to, remdamiesi teorinėmis žiniomis, atliko praktinį darbą, kurio metu taikė įvairias patiekalų iš kiaušinių ruošimo technologijas. Mokiniai bandė virti „Benedikto kiaušinius“, kepti omletą ir kiaušinių apkepą, atsižvelgdami į praktinius patarimus. Užsiėmimą vainikavo patiekalų degustacija, kurią išradingai suorganizavo universiteto darbuotojai.

Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete dalyvavo paskaitoje „Ar galima žiemą pasigaminti namui šilumos iš oro?“ Dėstytojas A. Balčius pademonstravo šiluminio siurblio maketą ir išsamiai paaiškino, kaip jis veikia. Tokio siurblio prototipai jau seniai naudojami įrenginiuose: šaldytuvuose, kondicionieriuose. Šiuo metu jie pradedami taikyti pastatų apšildymui ir, manoma, ateityje labai paplis.

Mokiniams labai patiko užsiėmimai, kuriuose jie gavo žinių apie naujausias mokslo ir technologijų tendencijas bei patys galėjo praktiškai tas technologijas išbandyti.

MMD užsiėmimas kitose edukacinėse erdvėse  (Kėdainių vaistinėje „Kaštonas“ ) 2018 06 08

Kaštonai ne tik pavasarį savo baltomis žvakėmis akis džiugina, o rudenį spygliuotais žaliais kamuoliukais gąsdina, bet ir vartojami medicinoje. Štai kodėl D. ir E. Vansevičių privati vaistinė buvo pavadinta „Kaštonų vaistine“. Apsidžiaugėme, kai vaistinės savininkai pakvietė pasisvečiuoti „Kaštonų“ vaistinėje. Farmacininkė E. Vansevičienė supažindino gimnazistus su vaistininko darbo ypatumais, kokių reikia įgyti žinių ir gebėjimų, reikiamų farmacinei veiklai bei darbui su vaistiniais preparatais, kaip surasti reikalingus vaistus tarp tokios gausybės pakuočių. Buvome vaišinami vaistinėmis arbatomis, susipažinome su kai kurių augalų gydomosiomis savybėmis. 

MMD užsiėmimas kitose edukacinėse erdvėse (Kauno anatomijos, fiziologijos ir farmacijos muziejuje) 2018 04 20. Organizuota edukacinė biologijos pamoka netradicinėje erdvėje – Kauno anatomijos, fiziologijos ir farmacijos muziejuje. Mokiniai pagilino žmogaus anatomijos ir fiziologijos mokymo programos žinias, buvo supažindinti su farmacijos mokslų istorija Lietuvoje. Lankydamiesi Farmacijos muziejuje, mokiniai pamatė, kaip atrodė XX amžiaus pradžios miesto vaistinė, kokie  prietaisai, aparatai, indai naudoti vaistų gamybai. Gimnazistai sužinojo, kaip vaistininkas distiliuodavo vandenį, ruošdavo vaistažolių užpilus, nuovirus, gamino tepalus, kaip atrodė vaistinės vedėjo darbo vieta, knygos, receptai. Anatomijos muziejuje mokiniai  galėjo susipažinti su žmogaus kūno sandara, suvokti organų išsidėstymą.

Susitikimas su Lietuvos mokslininkais  2018 04 18

Gimnazistų grupė su gamtos mokslų mokytojomis dalyvavo susitikime su žymiais Lietuvos mokslininkais Lietuvos mokslų akademijoje. Skirtingų sričių mokslininkai pristatė savo mokslinę karjerą bei pasiekimus. Įdomus buvo Leono Valkūno pranešimas „Fotoindukuotų vyksmų savireguliacija ir valdymas molekuliniuose nanodariniuose“  apie bandymus sukurti dirbtinę fotosintezę. Pasirodo, per vieną valandą Saulės energijos Žemė gauna tiek, kad būtų patenkinti metiniai žmonijos poreikiai. Fotosintetinantys organizmai Saulės energijos sunaudoja tik 0,1 proc. Dr. Dalia Klajumienė pranešime „Dailės istorijos mokslo svarba pažįstant ir saugant kultūros paveldą“ dalinosi netikėtais moksliniais atradimais, kuriuos padarė tyrinėdama interjerų dekoro elementus. Didžiausio susidomėjimo sulaukė susitikimas su profesoriumi V. Šikšniu ir jo komandos atrastos Cas9 DNR molekulinės žirklės. Cas9 galime vadinti antros kartos DNR molekulinėmis žirklėmis. Panaudojant skirtingas crRNR molekules, galima užprogramuoti Cas9 kirpti DNR bet kurioje norimoje vietoje. Šis mechanizmas labai tinka gydyti paveldimoms ligoms – toms, kurios atsiranda dėl esamų klaidų genominėje DNR. Tai pjautuvinė anemija, hemofilija A, plaučių vėžys, cistinė fibrozė, Hantingtono liga ir kitos.

Prof. V. Šikšnys paaiškino, kad šias „žirkles“ galima nukreipti į bet kurią RNR molekulės vietą: jos perkirps DNR sukeldamos dvigrandį trūkį, kurį ląstelės stengsis ištaisyti. Valdant šį procesą galima pakeisti genomą: sukelti mutaciją, išmesti genomų dalis, įdėti naujas. Vadinasi, galima keisti genetinę informaciją, esančią DNR molekulėje. Cas9 baltymas veikia kaip universalios žirklės, kurios gali būti naudojamos karpyti DNR bakterijose, augaluose, gyvūnuose ir net žmonėse. Genomo redagavimo įrankis praverčia ir žemės ūkyje kuriant produktyvesnius augalus.

Dubravos pelkės ekosistemos tyrimas  2018 05 18

Pabodus mokytis apie gamtą vien iš vadovėlių ir žiūrint videoįrašus, su grupe mokinių gegužės mėnesį vykome į gamtą mokytis ją pažinti gyvai. Tyrimui pasirinkome Kauno regioninį parką, Dubravos pelkės ekosistemą. Į pelkę žygiavome Dubravos rezervatinės apyrubės apžvalgos taku. Pakeliui parko darbuotoja išmokė atskirti septynias geninių paukščių rūšis.Mus pasitiko žmogaus rankų neliečiama gamta, kurioje net medžiai sausuoliai paliekami kaip buveinės smulkiems bestuburiams. Mokiniai susipažino su augalais, augančiais tik pelkėse, kai kurie pirmą kartą gyvenime pamatė vabzdžiaėdį augalą – saulašarę. Varliagyvių vaikai buožgalviai ramiai plaukiojo šiltame pelkės vandenyje.

Biologijos mokytoja Birutė Petraitienė

UAB „Frocech“ kraujo tyrimų laboratorijoje (2018 m. vasaris)

Gimnazistai, besidomintys biomokslais, turėjo išskirtinę galimybę susitikti su UAB „Frocech“ moksliniais darbuotojais ir atlikti žmonių kraujo tyrimą. Prieš tyrimą visų rankos buvo patikrintos: dirbant su krauju, nors ir su vienkartinėmis pirštinėmis, ant rankų negali būti nė vienos žaizdelės. Dauguma gimnazistų pirmąkart išgirdo apie naujausią vėžio gydymo metodą, kuris turi mažiausią pašalinį poveikį žmogaus organizmui. Vėžio gydymo naujovės – visiems aktuali tema, nepriklausomai nuo amžiaus. Kasmet pasaulyje užregistruojama apie 14 milijonų (Lietuvoje apie 18 tūkst.) naujų vėžio atvejų. „Frocech“ –  pirmoji ir vienintelė biotechnologijų įmonė Lietuvoje, gaminanti pažangios terapijos vaistinius preparatus (PTVP), individualiai pritaikytus kiekvienam pacientui. Preparatai kuriami prisitaikant prie kiekvieno paciento poreikių, jų gamybai naudojami paties paciento audiniai ir ląstelės. Iš paciento kraujo išskriamos dendritinės ląsteles, jos įsotinamos vėžio antigenais ir tinkamai subrandinamos, t.y., ląstelės išauklėjamos taip, kad aktyvintų tuos limfocitus, kurie atlieka svarbiausią vaidmenį kovoje su vėžiu. Žmogui, sergančiam vėžiu, sukuriama individuali terapija – tik jam tinkanti vakcina. Už biotechnologiniais metodais patobulintas T ląsteles, skirtas kovai su vėžiu, dar žinomas kaip CAR T, mokslininkai buvo apdovanoti medicinos srities Nobelio premija.

Užsiėmimai MMD biologijos sekcijoje

Lankantiems šią sekciją mokiniams, besidomintiems gamtos mokslais, sudaromos galimybės pasiekti aukštesnių ugdymosi rezultatų,  ugdytis gamtamokslinę kompetenciją, kritinio ir kūrybinio mąstymo gebėjimus.

Užsiėmimo metu preparuojamas inkstas. Aiškinamės inksto anatominę sandarą, nefrono struktūrą.

„Augalų žavadienis“  Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute (2017 05 19)

Biologija ir gamta besidomintys mokiniai buvo pakviesti susipažinti  su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro veikla, mokslininkų darbo specifika. Apžiūrėti  eksperimentiniai  laukai, išgirsta įdomios informacijos apie augalus ir atliekamus jų tyrimus. Apie LAMMC veiklą papasakojo mokslinė sekretorė dr. V. Tilvikienė. Susirinkusiems mokiniams dirvožemio tyrimus pristatė dr. V. Feiza. Doktorantė M. Toleikienė atskleidė augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus veiklos subtilybes, papasakojo apie vabalus, sliekus, mokiniams leido paragauti  skirtingos cheminės sudėties vandens. Genetikos ir fiziologijos laboratorijos veiklą pristatė vedėja dr. K. Jonavičienė ir vyresnioji mokslo darbuotoja dr. G. Statkevičiūtė. Žolių selekcijos tyrimų laukus aprodė mokslo darbuotojas dr. V. Stukonis. Mokiniai išgirdo daug naujos informacijos apie dirvožemį, augalus, jų kenkėjus ir ligas, selekciją, susipažino su Žemdirbystės institute vykdomais moksliniais tyrimais.

 Modernus atliekų rūšiavimas  ir perdirbimas  Kėdainių raj. Zabieliškio sąvartyne  (2017 04 21)

MMD užsiėmimas kitose edukacinėse erdvėse

Gamybos vadovas Ž. Stanaitis papasakojo gimnazistams, kaip Kėdainių rajone yra rūšiuojamos ir perdirbamos atliekos, naudojant modernius įrenginius. Paaiškino atliekų rūšiavimo svarbą, komunalinių atliekų srautų susidarymus ir atliekų tvarkymo ateityje galimybes. Didelis atliekų kiekis sąvartynuose – viena opiausių atliekų tvarkymo sistemos problemų Lietuvoje. Todėl Lietuvoje kuriami modernūs atliekų perdirbimo būdai mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginiais. Gamybos vadovas pakvietė mokinius susipažinti, kaip Zabieliškio sąvartyne tvarkomos atliekos.

MMD užsiėmimas kitose edukacinėse  erdvėse  (Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodas) 2017 03 31

 Mokiniai klausėsi paskaitos apie Lietuvoje gyvenančius  nuodingus gyvūnus, sužinojo, kaip elgtis įgėlus gyvatei, bitei ar širšei, kaip atpažinti  Laimo ligos ar erkinio encefalito požymius. Studentės supažindino su erkių ir briedmusių biologija, jų platinamomis ligomis. Gimnazistai, kosultuojami studentų, dirbo universiteto zoologijos mokslų laboratorijose, pro mikroskopus stebėjo įvairius gerai pažįstamus nariuotakojus: vorus, erkes, briedmuses. Aplankėme šalia laboratorijų esantį universiteto botanikos sodą ir oranžeriją.  Mokiniai sužinojo, kad botanikos sodų paskirtis yra augalų biologinės įvairovės išsaugojimas, botaninių kolekcijų formavimas, mokslo tyrimai bei visuomenės edukacija, nukreipta į ekologinio sąmoningumo didinimą. Sužinojome, kad oranžerijoje auginama per 1,5 tūkst. rūšių augalų. Atskiruose skyriuose eksponuojami drėgnųjų atogrąžų, dykumų ir pusdykumių augalai. Didelį įspūdį paliko auginamų kaktusų bioįvairovė. Buvo smagu pamatyti didžiausią pasaulio žolinį augalą – bananą.