Rugsėjis su „Aušra“

Gimnazijos biblioteką pasiekė ypatingas leidinys – lietuviško mėnraščio „Aušra“ (1883–1886) komplektų naujasis leidimas ir juos papildanti įvadinė knyga „Aušra po 140 metų“. Sumanymo iniciatorius – Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, mecenatas, finansavęs „Aušros“ komplektų perleidimą, – Pranas Kiznis. Bibliotekoje eksponuojami leidiniai su šių garbių asmenų inicialais.

Džiugu, kad į „Aušros“ pristatymą ir į diskusiją pilietiškumo tema ,,Rugsėjis su Aušra” LR Prezidentūroje rugsėjo 4 d. buvo pakviesta ir mūsų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Aldona Šliažaitė. Diskusijos metu buvo aptartos galimybės integruoti leidinį į  bendrojo ugdymo procesą, kadangi rinkinį dovanų gavo Lietuvos mokyklos, muziejai, bibliotekos. Norėtųsi, kad jis nedulkėtų lentynose, bet būtų perskaitytas iš naujo, atrastos aktualios šioms dienoms temos. Diskusijos dalyviai aptarė galimybes „Aušrą“ skaityti ne tik lietuvių kalbos ir literatūros ar Lietuvos istorijos, bet ir pilietiškumo pagrindų, etikos, tikybos, ekonomikos, muzikos, net gamtos pažinimo pamokose. Šalies vadovas pristatė „Aušros“ perleidimo iniciatyvą, pavadindamas mėnraštį pačiu svarbiausiu lietuvybės dokumentu, šaltiniu, kuris išsiliejo į didelę upę – į modernios lietuvių tautos tapsmą ir Lietuvos valstybės atkūrimo pergalę 1918 metais.

Aldona Šliažaitė kalbėjo apie  vertybines nuostatas „Aušroje“,  į ką reikėtų orientuotis mokykloje puoselėjant lietuviškumo, savasties pajautos vertę. Ji išskyrė  vieną iš svarbiausių  vertybinių nuostatų – lietuviškumą, nes „Aušra“ – konceptuali tautinės savivertės pradžia. Didžiulė leidinio svarba išsaugant lietuvių kalbą, puoselėjant kultūrinę tapatybę, žadinant tautinį sąjūdį, padėjusį modernios Lietuvos pamatus ir ilgainiui atvedusį į Lietuvos valstybingumo atkūrimą. Apie tai labai svarbu kalbėti šiandien, kai išgyvename itin sudėtingą laikmetį: šalia vyksta karai, silpnėja gimtosios kalbos vertė, tautinės savasties pajauta. Mokykloje, kaip minėta, „Aušrą“galima skaityti ir nagrinėti įvairiais pjūviais: istoriniu, kultūros, tautosakos, literatūros ir kalbos.

Mėnesiui baigiantis mokytoja dar gyvena įkvepiančiais įspūdžiais ir pasakoja, kaip savo pamokose įgyvendina diskusijoje išsakytas vertybes ir nuostatas: 

Kadangi LR Prezidentas G. Nausėda kvietė pradėti mokslo metus su „Aušra“, šiandien pamokoje su gimnazistais perskaitėme ir aptarėme Jono Basanavičiaus Priekalbą. Išsiaiškinome nežinomus žodžius, išskyrėme vertybines nuostatas.  Perskaitę pabaigos žodžius: „Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties tamsybė, o kad taip jau prašvistų ir Lietuvos dvasia! Toks mūsų troškavimas ir noras“, apmąstėme, kokie mūsų troškavimai  ir  susiformulavome lūkesčius.

Mano lūkestis, kad mokykloms padovanota „Aušra“ būtų skaitoma, stiprėtų gimtosios kalbos vertė, neprarastume savo kultūros, didžiuotumėmės savo istorija ir valstybe.

Skip to content