Ekspoziciją, skirtą Sigito Gedos 80-mečiui, pavadinome „Gražu, kas gyva“. Šie poeto žodžiai tiksliai išreiškia jo santykį su pasauliu ir jo kūrybos siekius: garbinti patį gyvybės siausmą, pačias jo apraiškas, ir ypač kalbos gyvastingumą ir grožį.
Pasitinkant poeto gimtadienį tradiciškai siūlome atkreipti dėmesį į tris leidinius, kuriuos galite rasti bibliotekos parengtoje parodoje. Poeto balsą galite išgirsti kompaktiniame diske „Ugniabalsis niekas“, išleistame su to paties pavadinimo eilėraščių rinktine (2013). Jos sudarytojas Rimantas Kmita 2022 m. parašė didžiulio susidomėjimo sulaukusią studiją „Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“. Autorius teigia, kad nuo mokyklos laikų žavėjosi S. Gedos drąsa sakyti tiesiai, ką galvoja, jo maištingumu ir daugeliui nepriimtina laikysena bei eilėraščiais, kurie irgi laužo visus išankstinius įsivaizdavimus apie poeziją. Knygoje atskleidžiama nenugludinta poeto asmenybė ir analizuojama, iš ko imasi pribloškianti kūrybos vaizdinija.
1991 m. išėjusį poezijos rinkinį „Septynių vasarų giesmės“ A. Šliogeris yra apibūdinęs kaip vieną stipriausių mūsų literatūroje.
Posmas iš S. Gedos eilėraščio, kurį galima laikyti testamentiniu:
Bet užteks Jam pajudinti pirštą –
Baltos liepsnos ims šokti žeme,
Viskas miršta, bet Dievas nemiršta,
Aš buvau Jo dantų griežime.